Į „Plungės“ laikraščio redakciją atėjusi 30-metė moteris skundėsi, kad kovo 10-osios vakarą Plungės ligoninės priėmimo skyriuje jai nebuvo suteikta pagalba. Ligonė tvirtino, jog vietoj vaistų jai buvo paduota tik stiklinė vandens. Bet ar vanduo gali pagelbėti? O gal nieko kito tuo atveju medikai ir neturėjo pasiūlyti? Spręskite patys. Kadangi moteris serga psichine liga ir yra neįgali, jos tikro vardo ir pavardės neminėsime.
Į redakciją kreipėsi ne tik pati ligonė, bet ir jos sesuo – plungiškė Danutė D. „Plungei“ atsiųstame elektroniniame laiške ji taip pat piktinosi ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojų požiūriu į pacientus.
Eglė (tegul toks bus ligonės vardas) sakė jau keliolika metų turinti psichikos sutrikimų, dėl kurių neretai tenka pakliūti į medikų rankas. Tiesa, būna, kad gydytojų pagalbos jai nereikia visą pusmetį, o kartais į juos kreiptis tenka diena iš dienos.
„Aš esu psichikos ligonė, bet nesu agresyvi. Man pasidaro silpna, alpstu. Plungės medikai – ir ligoninės, ir greitosios medicinos pagalbos – mano problemas žino. Dažniausiai jie su manimi elgiasi gerai, tačiau kovo 10-osios vakarą, nors jaučiausi blogai, pagalbos nesulaukiau“, – pasakojo į redakciją atėjusi moteris.
Kaip pasakojo pati moteris, ji alpstanti tuomet, kai susijaudina, kai patiria didesnį emocinį sukrėtimą. Taip jai buvę ir kovo 7-osios vakarą. Tuomet ji taip pat kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių. Pasak Eglės, tąkart medikai ją maloniai priėmė, suteikė pagalbą, o sekmadienį išleido į namus.
Po poros dienų moteriai ir vėl užėjęs silpnumas. Kaime gyvenančiai Eglei padėti sutiko vienas kaimynas – įsodinęs ją į automobilį, atvežė į ligoninę. Prie priėmimo skyriaus durų ji nualpo, o kai atsipeikėjo, jau gulėjo priėmimo skyriuje. „Kai atgavau sąmonę, išgirdau seseles sakant: jei dar tokius cirkus krėsi, kviesim policiją. Ką aš padariau? Negi dėl to, kad nualpau, man reikia kviesti policiją? Juk aš nesu agresyvi!“ – kalbėjo ligonė.
Anot Eglės, po tokių medikių žodžių ją tarsi surakinę. „Nebegalėjau nei kalbėti, nei daryti to, ką man liepė seselės. Matyt, išsigandau, susijaudinau“, – pasakojo moteris. Ligonė sakė tikėjusis, kad priėmimo skyriuje jai bus suteikta medicinos pagalba: suleisti ar paduoti išgerti vaistai, pastatyta lašinė ar panašiai. „Anksčiau tokiais atvejais mane ir į nervų ligų skyrių paguldydavo, o dabar tik stiklinę vandens pasiūlė“, – guodėsi ligonė.
Eglės sesuo Danutė piktinosi dar ir tuo, kad medikai psichikos sutrikimų turinčią pacientę apie 22 valandą vieną išleido iš ligoninės, net nepasiteiravę, ar ji turi kur eiti, ar jai nebaugu.
Pasak priėmimo skyriaus vedėjo Rolando Dėdino, būna atvejų, kai pacientai ir medikai pagalbą supranta visiškai skirtingai. Taip buvę ir tąkart.
Anot gydytojo, Eglė – jiems gerai žinoma, dažnai atvykstanti pacientė. Ji turi disociacinį konversinį sutrikimą, dėl kurio dažnai alpsta. „Ligonei pasidaro silpna, ji alpsta, o paskui atsigauna ir visai gerai jaučiasi. Tokiu atveju išties pakanka stiklinės vandens. Vaistai nebūtini. Medikai juk mato, kada žmogui būtina kviesti specialistą, o kada jam pakanka prigulti. Tuomet ligonės gyvybei joks pavojus tikrai negrėsė, jos kraujospūdis buvo normalus“, – sakė daktaras.
Anot R. Dėdino, pacientai iš senesnių laikų yra pripratę, kad, vos pasijutę blogiau, bus guldomi į ligoninę. Tačiau dabar laikomasi kitokios nuostatos: respublikos mastu stacionarinio gydymo paslauga stipriai mažinama, vadinasi, ir ligoniai į skyrius bus guldomi vis rečiau. „Jei matysime, kad pacientas gali apsieiti be stacionarinio gydymo, jo ir neguldysime. Ir tai – ne mūsų pačių prasimanymas“, – kalbėjo R. Dėdinas.
Gydytojas sakė tą vakarą prie pacientės nebuvęs, su ja nebendravęs, bet įtariąs, kad jos tikslas buvo atsigulti į ligoninę. Pasak R. Dėdino, ši pacientė išties dažnai kreipiasi pagalbos į medikus, bet objektyviai įvertinti, kokia pagalba jai reikalinga, pati nesugeba. Todėl ir kyla tokių nesusipratimų – kai medikai daro vienaip, o pacientui atrodo, kad reikėjo elgtis kitaip.
O kodėl tokios būklės pacientė vėlyvą vakarą buvo viena išleista į gatvę? „Kaip sakė priėmimo skyriaus darbuotojos, supratusi, kad į ligoninę jos niekas neguldys, ji tiesiog atsistojo ir, nieko nesakiusi, išėjo“, – atsakė skyriaus vedėjas. Anot jo, ligoninė pacientų į namus neišvežioja – nebent tai būtų neįgalūs, nepaeinantys ligoniai. Tačiau, jei tik pacientas pageidauja, medikai visada paskambina jo artimiesiems, paprašo, kad šie atvyktų jo pasiimti. Būtent taip buvę kovo 8-ąją – Eglę iš priėmimo skyriaus pasiėmė sesuo Danutė, kuriai buvo paskambinta ir pranešta, kad ligonė išleidžiama.
