Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų vietose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti.
Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų.
Jautė psichologinį nuovargį
Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai, sumažėjus atvejų skaičiui, buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies.
„Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, šių metų kovo mėnesį nusprendžiau išvykti į Egiptą paatostogauti, pailsėti nuo darbų ir pandemijos. Jaučiau, jog mano organizmui reikėjo psichologinio poilsio nuo visų neigiamų emocijų šalyje. Dalis aplinkinių mano pasiryžimą išvykti vertino neigiamai, tačiau vis dėlto dauguma į tai žiūrėjo pavydžiai“, – pasakoja alytiškis.
Kelionės metu Vytautas atsakingai laikėsi rekomendacijų ir dėl to jautėsi gana saugiai, o norėdamas išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti į šalį jis privalėjo turėti neigiamą COVID-19 testo, atlikto ne vėliau nei 72 valandos iki atvykimo į šalį, atsakymą. Dėl to vyras teigia nebijojęs užsikrėsti.
Vytautas džiugiai dalijasi prisiminimais ir sako, kad „po kelionės niekas nepasikeitė – viskas taip, kaip buvę, tačiau mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių“. Jis priduria, jog, laikantis visų taisyklių, atlikus COVID-19 testą ar pasiskiepijus nuo koronaviruso, keliauti yra taip pat saugu ir smagu, kaip ir prieš pandemiją.
Renkasi savą šalį
Radviliškio rajone esančio Liutkiškių kaimo gyventoja Irena pasakoja, kad pandemijos metu keliauti į užsienį ji nepasiryžo dėl saugumo: „Jau kovo mėnesio pradžioje buvau visiškai vakcinuota, paskiepyta dviem vakcinos dozėmis, tačiau ir toliau bandžiau apsaugoti savo artimuosius ir visus aplinkinius nuo viruso, laikydamasi Vyriausybės nurodymų, nekeliavau iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės ir vengiau nebūtinų susitikimų su žmonėmis.“
„Esu pasiskiepijusi, todėl kontaktuoti su iš užsienio grįžusiais asmenimis man nėra baisu, jeigu tiksliai žinau, iš kurios šalies jie sugrįžo ir kad tinkamai laikėsi visų saviizoliacijos reikalavimų, tačiau pačiai keliauti man atrodo nesaugu“, – kalba moteris.
Irenos nuomone, šioje vietoje itin svarbų vaidmenį atlieka žmonių atsakomybė – jei žmonių požiūris į virusą būtų rimtesnis, tai sergamumo rodikliai ir mirčių skaičius būtų mažesni, tuomet būtų galima laisviau ir saugiau keliauti.
Moteris džiaugiasi kitų žmonių kelionių akimirkomis ir įspūdžiais, tačiau šiuo pandemijos laikotarpiu, nepaisant pomėgio keliauti, vietoj tolimų kelionių į užsienio šalis ji verčiau renkasi artimųjų lankymą savoje šalyje.
„Išsijungia“ savisaugos instinktas
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vidaus ligų gydytojos Boženos Markevič teigimu, ne visi žmonės suvokia, jog koronavirusinė infekcija nėra lytiškai plintanti infekcija, kurios plitimą mes galime sustabdyti, – tai yra oro lašeliniu būdu plintantis virusas, dėl šios priežasties kartais būna itin sudėtinga nustatyti, kur, kada ir kokiu būdu buvo užsikrėsta.
„Oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos, kaip šiuo atveju koronavirusas, yra pavojingesnės, nes jomis užsikrėsti yra labai lengva – jeigu pro šalį einantysis giliau pakvėpavo, nusikosėjo ar nusičiaudėjo ir vėjas atpūtė tą virusą, tai žmogus ir užsikrėtė“, – sako medikė.
Keliaudami po platų pasaulį rizikuojame parvežti naujų infekcijų atmainų, kaip antai braziliška ir indiška koronaviruso atmainos buvo parvežtos turistų iš Brazilijos ir Indijos.
„Kai išvykstame į kelionę, viskas atrodo labai gražu, tikimės, jog imunitetą sustiprins saulės spinduliai, kartais visai nesukdami galvos labai nesaugiai ragaujame maistą gatvėse, bendraujame lėktuve, parduotuvėje, viešbutyje pamiršdami viruso grėsmę. Kelionės pavojingos tuo, jog bendraujame su potencialiai sveikais žmonėmis, nežinodami, ar jie yra infekcijos nešiotojai“, – kalba B. Markevič.
Tačiau didžiausią pavojų kelia tie žmonės, kurie nejaučia ligos simptomų, yra grįžę iš užsienio ir nesilaiko saviizoliacijos ir koronaviruso infekcija užkrečia šeimos narius, bendradarbius bei aplinkinius žmones.
„Saviizoliacija nėra sugalvota šiaip sau – tai yra būdas užsitikrinti, kad nesusirgai tu pats ir kad neužkrėsi kitų žmonių“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Jos nuomone, kol „pandemija yra nesuvaldyta, mirtingumas yra pakankamai didelis, keliavimas, viruso „parvežimas“ šeimos nariams bei aplinkiniams, kurie neturi imuniteto koronavirusinei infekcijai, yra neapdairus žingsnis“.
Užs. Nr. I-767
