Antradienį vykusiame Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje dalyvavęs UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktoriaus pavaduotojas Gintas Orda pristatė planuojamą naujovę – kitokią rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką.
Kaip pasakojo direktoriaus pavaduotojas, planuojama, kad nuo 2016 metų rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turėtų būti dvinarė, kurią sudarytų pastovioji ir kintamoji dalys.
Anot Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininko Roberto Endriko, planuojamoji rinkliavos dydžio nustatymo metodika aptarta ir specialiai šiam reikalui sudarytos komisijos posėdyje. Tada teikta įvairių pasiūlymų, kurių TRATC pateiktoje medžiagoje R. Endrikas sakė nematąs. „Komisijos nariai siūlė kur kas revoliucingesnę rinkliavos skaičiavimo metodiką, o jūsų pateiktoje medžiagoje dabartinė rinkliava tiesiog padalyta į dvi dalis“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Pastarajam pritarė ir Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė. Anot jos, komisija analizavo metodiką, teikė siūlymus. „Visiems aktualu, kad rinkliavą mokantys juridiniai asmenys būtų suskirstyti ne tik pagal turimų patalpų plotą, bet ir pagal veiklos rūšį. Buvo ir kitokių siūlymų, bet TRATC pagal juos kol kas nepadirbėjo“, – sakė A. Beierle Eigirdienė.
R. Endriko nuomone, rinkliavos skaičiavimo metodika turi būti tokia, kad žmones skatintų rūšiuoti atliekas. Tai yra, jei gyventojas nuo komunalinių atliekų atskiria perdirbimui tinkamas antrines žaliavas, rinkliava jam turėtų sumažėti. Komiteto pirmininko teigimu, jei bus taikoma tokia metodika, kokią siūlo TRATC, gyventojams naudos tikrai nebus. „Ar vienanarė, ar dvinarė, žmogui nuo to geriau nebus. Rinkliava nuo to nesumažės. Mes čia tik burną aušinam, o nauda – tik TRATC ir vežėjui. Mat kuo daugiau atliekų, tuo pelningiau, o iš tikrųjų reikia siekti, kad pro sąvartyno vartus kuo mažiau tonų būtų įvežta“, – griežtai pasisakė R. Endrikas.
G. Ordos teigimu, rinkliavos skaičiavimo metodika kol kas ne tvirtinama, o tik svarstoma, aptariama. TRATC esąs atviras siūlymams ir į juos atsižvelgsiąs. Pasak TRATC direktoriaus pavaduotojo, ir dėl rūšiavimo bendrovė daug planų turi. Mat individualių valdų savininkams be jau turimų mišrių komunalinių atliekų ir žalienų konteinerių bus „įtaisyta“ dar po du, skirtus plastikui, popieriui, stiklui. Už antrinių žaliavų išvežimą žmogui mokėti nereikėsią, o kuo daugiau išrūšiuos, tuo mažesnio komunalinių atliekų konteinerio jam reikės. Taip gyventojai būsią skatinami rūšiuoti. Be to, tiems, kam reikės mažesnio konteinerio, ir rinkliava būsianti mažesnė, nes konteinerio tūris būsiąs įtrauktas, skaičiuojant dvinarės rinkliavos kintamąją dalį.
Rinkliavos skaičiavimo metodika piktinosi ir komiteto narys Romas Remėza: „Už viską mokame pagal faktą – elektrą, vandenį, dujas, šildymą. Išskyrus šią rinkliavą, ji tokia neapibrėžta – babūnės adresu. Negi neįmanoma suskaičiuoti, kiek atliekų prikaupia juridiniai asmenys, kiek gyventojai, kad mokėtume pagal konkretų faktą.“
A. Beierle Eigirdienės teigimu, viskas įmanoma, tik reikia laiko ir noro. Pavyzdžiui, Vokietijoje atliekų konteinerių aikštelės prie daugiabučių namų yra aptvertos ir rakinamos. Taigi gyventojai, kurie naudojasi ta aikštele, žino, kad moka už pačių prikauptas, o ne kažkieno atvežtas šiukšles. Galbūt taip kada nors bus ir Lietuvoje?..
Komiteto nariai į tokius pasvarstymus tik ranka numojo – ką ten bus, jei net antrinių žaliavų konteinerius tik po trejų metų žadama nupirkti ir individualių valdų savininkams išdalyti. „O kodėl negalima greičiau? Kodėl negalima anksčiau sumažinti į sąvartyną keliaujančių atliekų kiekio?“ – klausė komiteto nariai. G. Ordos teigimu, bendrovė paskaičiavo, kad tie konteineriai atsieis 3 milijonus litų. Tai esą brangu, todėl „nepagrobsi“.
