
Plateliai – vienas žymiausių Plungės rajono savivaldybės miestelių, Žemaitijos nacionalinio parko centras. Čia kasmet apsilanko apie šimtas tūkstančių turistų, poilsiautojų, iš jų didelė dalis –užsieniečių.
Platelių miestelio centrinėje aikštėje, šalia Lietuvos Nepriklausomybės paminklo, auga 1930 metais Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms paminėti pasodintas ąžuolas. Šiuo metu jam– beveik devyniasdešimt metų. Tai pagrindinis miestelio centro žaliasis akcentas, matomas iš visų aikštę supančių pastatų bei nuo visų Platelių centrą kertančių pagrindinių kelių. Paskutiniais metais, šylant klimatui, sumažėjus kritulių kiekiui, vasaros metu pradėjo žemėn kristi smulkiosios ąžuolo šakelės, lapai. Apie ąžuolą auganti žalioji veja suformuota gana seniai, sumindyta, nepralaidi orui bei vandeniui, turėjo gana ryškų nuolydį, todėl visas lietaus bei sniego tirpsmo vanduo nutekėjo į gatvę, o ąžuolas pradėjo džiūti.
Platelių bendruomenė kartu su Platelių seniūne bei Žemaitijos nacionalinio parko direkcija tarėsi, kaip medį gelbėti. Šių metų pradžioje Platelių bendruomenės vardu parengta paraiška ir gautas 1100 eurų finansavimas iš Plungės rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.
Ąžuolą tvarkė UAB „Akademijos arboristai“, laimėję Viešųjų pirkimų konkursą. Pirmiausia arboristas Leonardas Mekionis ėmėsi formuoti lają: nupjovė virš gatvės nulinkusias, pravažiuoti trukdančias bei visas nudžiūvusias ir pažeistas šakas. Po to išvalė nuo mechaninio pažeidimo atsiradusią žaizdą medžio kamiene prie šaknų. Kadangi ąžuolo laja plati, medžiui reikia daug drėgmės, šaknims ventiliacijos, tad pašalinta sumindyta veja. Po to grąžtu išgręžiotos beveik metro gylio skylės, iš jų iškeltas dirvožemis buvo sausutėlis. Išgręžimai pagerins šaknų aeraciją bei vandens patekimą, į skyles įterpta speciali grybiena (mikorizė). Visas plotas po ąžuolu nuklotas smulkesniu, ant jo užklotas stambesnis lapuočių medžių mulčias su specialia grybiena. Netoli ąžuolo įtvirtinta informacinė lentelė. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija po sutvarkymo du kartus palaistė šį ąžuolą. Talpyklą vandeniui atgabenti suteikė plateliškis Darius Pocevičius – ačiū jam. Platelių seniūnija rūpinasi, kad piktžolės nepradėtų augti naujai suformuotoje polajinėje dangoje.
Džiaugiamės, kad ąžuolas nebemeta šakelių ir lapų, suvešėjo visu žalumu. Minint Lietuvos Nepriklausomybės 100-metį, raginama sodinti naujus ąžuolus, saugoti tam tikromis valstybingumo datomis sodintus medžius. Manome, kad Platelių miestelio centro Vytauto Didžiojo ąžuolo išsaugojimas svarbus ne tik vietiniu, bet ir visos Lietuvos lygmeniu – kaip tautiškumo simbolis.