Trečiadienį Palankės gatvėje, ties nauju tilteliu per tvenkinius, Plungės šilumos tinklai oficialiai atidarė naująją šilumos tiekimo trasą, jungiančią V. Mačernio ir Lentpjūvės gatvių katilines. Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo Plungės šilumos tinklų generalinė direktorė Margarita Charitonova, Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas ir Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis. Dalyvauti ceremonijoje kviestas ir meras Audrius Klišonis, tačiau rajono vadovas tai daryti atsisakė. Priežastis – jis niekada šiam projektui nepritarė.
Darbai užsitęsė
Priminsime, jog trasos tiesimo darbai, kurių vertė – 1,4 mln. eurų, pradėti pernai liepą. Darbai vyko iš abiejų galų – nuo A. Jucio ir nuo Telšių gatvių (per I. Končiaus, Mozūrų, Palankės, Sinagogų, Minijos gatves), tad atidarymui pasirinktas viduriukas – Palankės gatvė. Juolab kad įgyvendinant projektą ir naujas tiltelis per tvenkinius atsirado (po juo trasa ir driekiasi). Tiesa, pradėdamas darbus, rangovas – UAB „Požeminiai darbai“ – žadėjo juos baigti iki spalio, t. y. iki naujojo šildymo sezono pradžios. Deja… Pigesnė šiluma, gaminama Lentpjūvės gatvės katilinėje, aną sezoną mūsų dar nepasiekė. Darbai gerokai užsitęsė, o tam, kaip sakė M. Charitonova, įtakos turėjo ir pandemija, ir karas, ir pakilusios medžiagų kainos, ir tai, kad tų medžiagų sudėtinga buvo gauti. Bet pagaliau projektas įgyvendintas.
Viltingi skaičiai
Trasos atidarymo šventėje dalyvavo gausus būrys svečių: meras A. Klišonis, vicemerė Asta Beierle Eigirdienė, Savivaldybės administracijos direktorius M. Kaunas, būrys Savivaldybės tarybos narių, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, Plungės šilumos tinklų valdybos pirmininkas Justinas Šimkus, valdybos nariai, Šilumos tinklų darbuotojai ir kiti.
Džiaugdamasi įgyvendintu projektu, M. Charitonova vardijo viltingus skaičius. Anot jos, UAB „Teisingi energetikos sprendimai“ skaičiavimais, jungiamoji trasa Plungės šilumos tinklams gamtinių dujų poreikį leis sumažinti 14 000 MW per metus. Remiantis šių dienų kainomis (kai biokuro kaina yra 30 Eur/ MW, o gamtinių dujų – 100 Eur/MW), kasmet sutaupyti žadama net po 980 000 Eur. Ši ekonomija, žinoma, turėtų atsispindėti ir kilovatvalandės įkainyje: skaičiuojama, kad jungiamoji trasa sudarys prielaidas šilumos kainą mažinti 1,89 cento, o gal net iki 2,17 cento už kWh. „Žinoma, norėtųsi, kad gyventojai mažesnes sąskaitas gautų iškart, deja, energetikos kainų metodika veikia kitaip. Tad jungiamosios trasos duodamus pokyčius gyventojai pajus tada, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtins jungiamosios trasos investicinį projektą ir perskaičiuos pasikeitusią kuro struktūrą, sumažindama gamtinių dujų kiekį bazinėje kainoje“, – sakė generalinė direktorė.
M. Charitonova pasidžiaugė ir bendrovės sėkme šilumos aukcione, vykusiame gegužės 17 dieną: UAB „Plungės bioenergija“ už šilumą karštam vandeniui ruošti paprašė 4,01 ct/kWh, Plungės šilumos tinklai – 3,35 ct/kWh. Toks įkainis vien per birželį leis sutaupyti 11 880 Eur. „Manau, tai – geriausias įrodymas, kad šis projektas yra sėkmingas ir ypač naudingas Plungei dabartinėmis sąlygomis“, – kalbėjo bendrovės vadovė.
„Ir tai dar ne viskas! Noriu pasakyti, kad nuo pirmadienio visa šiluma tiekiama iš gerokai pigesniu biokuru kūrenamos Lentpjūvės gatvės katilinės. Ir jos pajėgumų mums pakanka. O V. Mačernio gatvės katilinė nuo šiol bus naudojama labiau kaip rezervinė“, – džiaugėsi M. Charitonova.
„Aš niekada šiam projektui nepritariau“
Prieš perkerpant juostelę, M. Charitonova dėkojo visiems, kas prisidėjo įgyvendinant šį projektą. Pirmiausia ačiū tarta Savivaldybės tarybai, kuri palaimino jungiamosios trasos tiesimą. Padėkos ženklo – plungiškės dailininkės Aldonos Ruibienės paveikslo – atsiimti pakviestas meras A. Klišonis jį priimti atsisakė: „Aš niekada šiam projektui nepritariau. Ir dabar manau, kad jis per brangus ir neefektyvus. Todėl ir šią dovaną norėčiau perduoti tam žmogui, kuris projektui pritarė ir kuriam, manau, teks atsakomybė – Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkui Adomui Zamulskiui.“ Pastarasis dovaną priėmė, patvirtindamas, jog šiam projektui skyrė daug dėmesio, jam pritarė, ir pasiūlė šiuo atveju mažiau politikuoti.
A. Zamulskį palaikė ir M. Charitonovos padėkos raštą atsiėmęs Savivaldybės administracijos direktorius M. Kaunas: „Pritariu: mažiau politikos, daugiau bendradarbiavimo ir kuo didesnės naudos mūsų gyventojams.“
Projektu džiaugėsi ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V. Lukoševičius: „Jūs čia kalbate apie Savivaldybės interesą, bet reikia pagalvoti ir apie tai, kad biokuras vietoj dujų – tai Lietuvos pinigai, Lietuvos ekonomika, patikimumas, saugumas. Juolab kad dėl dujų, elektros kainų daug neaiškumo. Manau, šis projektas – tikrai geras.“
Nauji katilai
Perkirpus simbolinę juostelę, M. Charitonova visus pakvietė į ekskursijas po V. Mačernio ir Lentpjūvės gatvių katilines. V. Mačernio g. katilinėje aprodyta naujovė – ką tik sumontuoti ir jau išbandyti modernūs dujų katilai, gaminsiantys 15 MW šilumos. „Pagrindas bus Lentpjūvės g. katilinėje pagaminta šiluma, bet jei jos neužteks arba jei, pavyzdžiui, sutriktų biokuro tiekimas, tada jungsime ir naujuosius katilus V. Mačernio gatvės katilinėje – alternatyvą ir stabilų rezervą turėti būtina, kad nenutiktų taip, kaip kažkada nutiko Telšiuose. Na, o mūsų ateities planuose – V. Mačernio g. katilinėje išmontuoti senąjį 17 MW dujinį katilą, o vietoj jo pastatyti 8 MW efektyvaus biokuro katilą“, – planais dalijosi M. Charitonova.
