Atiduotuvėje – lyg parduotuvėje, tik mokėti už produktus nereikia

„Maisto bankas“ pirmą atiduotuvę atidarė Vilniuje, vėliau – kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Pastaruoju metu vis daugiau jų duris atveria rajonų centruose. Plungėje, A. Vaišvilos gatvėje, atiduotuvė atidaryta praėjusių metų pabaigoje – lapkričio mėnesį. Čia maisto užsukančius nepasiturinčius plungiškius pasitinka „Maisto banko“ koordinatorė Ernesta Kartanaitė.

Atiduotuvėse produktus paramos gavėjai renkasi patys
Vos du mėnesius dirbančioje atiduotuvėje apsilankėme ryte. Nedidelė patalpa su lentynomis, jose – duonos produktai ir daržovės. Įspūdis toks, lyg būtum užsukęs į mažytę parduotuvėlę. Pataikėme pačiu darbymečiu: už sienos, pagalbinėse patalpose, savanoriai rūšiavo iš parduotuvių ką tik suvežtą maistą – paskutinės dienos galiojimo produktus. Surūšiavę krovė juos į lentynas.
Kaip sakė E. Kartanaitė, pirmiausia iš parduotuvių „Maxima“, „Iki“ ir „Lidl“ surenkami besibaigiančio galiojimo produktai. Jie skubiai išrūšiuojami, apskaitomi ir sudedami į lentynas. Tokius produktus stengiamasi išdalyti kuo greičiau, kol nesibaigė jų galiojimo terminas. Taip dar maistui tinkami produktai išgelbėjami nuo išmetimo. „Maisto banko“ pagrindinė misija – kovoti su maisto švaistymu ir maistu padėti jo stokojantiems. Atiduotuvės – nauja pagalbos teikimo forma. Tai vieta, kur žmogui siūlomas ne tam tikrų produktų davinys, o galimybė juos pasirinkti pačiam. Maisto krepšelį (5 kg asmeniui) galima rinktis iš skirtingų skyrių – duonos, daržovių, vaisių, bakalėjos, mėsos, pieno gaminių. Priklausomai nuo to, kokius produktus tądien savanoriams pavyko išgelbėti nuo išmetimo. Iš esamo asortimento tarsi tikroje parduotuvėje paramos gavėjas išsirenka prekes, tačiau už jas nemoka. Manoma, kad atiduotuvė – oresnė paramos suteikimo forma, kad žmonėms į ją užsukti daug maloniau, nei laukti maisto paketų eilėje prie sandėlių.
Kaip sakė mus pasitikusi koordinatorė E. Kartanaitė, atiduotuvės asortimentą sudaro ne tik paskutinės galiojimo dienos maistas, bet ir visuomenės, rėmėjų paaukoti produktai. Prieš atveriant duris paramos gavėjams, kas rytą maistas apskaitomas, identifikuojami turimi kiekiai.
Tarp stokojančių – daugiavaikės šeimos, vienišos mamos, senjorai
Maisto atiduotuvėse laukiami žmonės, kuriuos remti rekomenduoja Savivaldybės socialiniai darbuotojai. „Jeigu ateina žmogus iš gatvės ir sako, kad jis stokoja maisto, pirmiausia nukreipiame jį pas socialinį darbuotoją, kad gautų rekomendaciją paramai maistu. Sulaukę tokios rekomendacijos, įtraukiame asmenį į sąrašą, užregistruojame sistemoje ir paskiriame jam dieną ir laiką, kada galės ateiti pasirinkti produktų“, – paaiškino „Maisto banko“ koordinatorė.
Plungėje esančioje atiduotuvėje paramą maistu šiuo metu gauna 130 asmenų. E. Kartanaitė sako, kad tarp stokojančiųjų – daugiavaikės šeimos, besilaukiančios moterys, vienišos mamos ir senjorai. Parama maistu teikiama Nakvynės namų, Krizių centro gyventojams.
Ne visiems lengva prisipažinti, kad stokoja net būtiniausių maisto produktų, tad ne visi vienodai drąsiai jaučiasi ir pravėrę atiduotuvės duris. „Žmonės, užsukantys į atiduotuvę, gana nedrąsūs, bet pamažu susipažįstame. Išmokstame, kad galime rinktis – imti tik tuos produktus, kuriuos namiškiai labiau mėgsta, o ne tuos, kurie kaupiasi nenaudojami. Pratinamės vieni prie kitų, atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nori pabendrauti, pasipasakoti“, – kalbėjo E. Kartanaitė.
Laukia norinčių savanoriauti
„Maisto banko“ veikloje itin svarbus savanorių indėlis. Laukia jų ir atiduotuvė Plungėje. „Turime būrelį savanorių, tačiau norėtųsi suformuoti didesnę pagalbininkų bazę. Laukiame visų, galinčių nors valandėlę savo laiko skirti tam, kad padėtų sunkiau gyvenantiems. Savanoriai patys renkasi laiką, kada gali ateiti padirbėti į atiduotuvę. Vieni ateina vos valandžiukei, kiti – pusdieniui, ir visi yra laukiami, reikalingi. Bendraujame su mokyklomis, prašome mokinių pagalbos. Ypač daug savanorių mums reikia per „Maisto banko“ rengiamas akcijas ir moksleiviai noriai prisideda“, – pasakojo E. Kartanaitė.
„Kas tie plungiškiai, randantys laiko savanorystei?“ – pasidomėjome. Paaiškėjo, kad tarp savanorių, talkinančių Plungės atiduotuvėje, – ir pensinio amžiaus gyventojai, ir žmonės, dirbantys pamaininį darbą, ir patys paramos gavėjai.
„Maisto banko“ savanoriu gali tapti visi asmenys, sulaukę 14 metų. Laukiamas kiekvienas, norintis prisidėti prie prasmingų ir naudingų darbų. Registruotis savanorystei: https://savanoriai.maistobankas.lt/
Namuose gamintos uogienės ir mišrainės paramai netinka
Informacijai apie atiduotuvės Plungėje atidarymą pasirodžius socialiniuose tinkluose, plungiškiai domėjosi, ar fiziniai asmenys gali paremti atiduotuvę maistu. „Maisto bankas“ mielai iš žmonių priimtų ilgo galiojimo maisto produktus (nepradarytomis pakuotėmis) arba vaisius ir daržoves. Tačiau, jeigu sugalvosite pasidalinti namuose virta uogiene, marinuotais agurkais ar žiemai ruoštomis salotomis, tokių produktų iš jūsų nepriims. „Maistas, kurį dalijame nepasiturintiems, turi atitikti visus higienos normų reikalavimus. Todėl geriausia, kad norintys prisidėti asmenys atneštų parduotuvėse nupirktų ilgo galiojimo produktų“, – sakė „Maisto banko“ koordinatorė.
Drąsina nebijoti kreiptis paramos
Bendraujant su E. Kartanaite iš kalbos galima suprasti, kad ji – ne vietinė žemaitė. Į Plungę ukmergiškė atvyko prieš trejus metus. Kaip pati sako, į Žemaitiją atvedė gyvenimas. Aktyvi, iškalbi mergina labiau žinoma kaip renginių organizatorė. „Renginiai – daugiau sezoninis darbas. Atiduotuvėje man labai praverčia ir gebėjimas bendrauti su žmonėmis, ir vadybiniai gebėjimai. Pradėjusi dirbti čia, iš karto pajutau, kad tai mano lūkesčius ir kvalifikacijas atitinkanti darbo vieta“, – kalbėjo E. Kartanaitė.
„Maisto banko“ koordinatorė sakė, kad Plungės atiduotuvėje laukiami visi. „Žmonės turi būti drąsesni ieškodami pagalbos. Tokioje situacijoje galime atsidurti kiekvienas, todėl laukiame tų, kam dabar jau reikia pagalbos, ir tų, kurie turi nors šiek tiek laisvo laiko ir noro prisidėti prie gerų darbų darymo“, – atsisveikindama sakė atiduotuvės koordinatorė.