Atimti, dovanoti ar ieškoti kompromiso?

Tokia dilema iškilo praėjusią savaitę posėdžiavusiems Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariams. 20 arų žemės sklypas, esantis Plungėje, tarp Vytauto g. 6 ir 6A numeriais pažymėtų namų, kaip ta paklodė tampomas į skirtingas puses. Tačiau koks bus galutinis sprendimas, priklausys tik nuo žmonių geranoriškumo.

Iki šiol niekam nereikėjo
Prašydamas išspręsti šią dilemą į komiteto narius kreipėsi Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys.
Skyriaus vedėjas kalbėjo, kad šiuo metu įgyvendinamas sklypo formavimo projektas, t. y. formuojamas sklypas prie dviejų daugiabučių pastatų – Vytauto g. 6 ir 6A. Pagal pradinį planą visa teritorija Vytauto g. 4, 6 ir 6A buvo kaip vienas sklypas. Tačiau pateiktas 6 ir 6A namų gyventojų prašymas dėl atskirų sklypų suformavimo dviem daugiabučiams gyvenamiesiems namams, kurie turi bendrus ūkinius pastatus, ir patekimas į tuos pastatus yra pro pastatą J. Biliūno g. 1. Sklypo plotas būtų apie 20 arų.
Gavus gyventojų prašymą iškilo du pagrindiniai klausimai: dėl šalia esančio pastato išėjimo ir, kad būtų galimybė formuoti atskirus sklypus, turi būti numatyta automobilių stovėjimo aikštelė. „Turime tokią situaciją: yra du daugiabučiai, kuriems reikalinga 14 stovėjimo vietų, kad galėtų tvarkytis ar keisti paskirtį“, – paaiškino skyriaus vedėjas.
Realybėje ta aikštelė ir dabar yra, tik ji – valstybinėje žemėje. Jei dabar būtų bandoma formuoti du atskirus sklypus prie daugiabučių, o dabartinė aikštelė būtų „iškirpta“ kaip miesto aikštelė, iš daugiabučių būtų atimtos privalomos automobilių stovėjimo vietos, kaip tai nurodoma bendruosiuose gatvių reikalavimuose. Be to, pagal tuos pačius reikalavimus daugiabučiams privalo būti suteikta galimybė įsirengti vaikų žaidimo aikštelę.
Anot skyriaus vedėjo, jei kalbama būtų tik apie vieną 6A numeriu pažymėtą daugiabutį ir užnugarinę jo dalį, tada būtų galima vertinti, kad sklypas – per didelis. „Bet yra du daugiabučiai ir abiem pagal kadastro objektų skaičių mažiausia norma – 14 stovėjimo vietų. „Išimdami“ šį plotą, padarome du teisės aktų neatitinkančius pastatus, kurie neturi galimybės spręsti savo parkavimo klausimų“, – kalbėjo T. Jocys.
Rengiant viešą automobilių aikštelę galiotų tie patys bendrieji gatvių reikalavimai – išlaikyti atstumus nuo gyvenamųjų namų langų.
Komiteto pirmininkas, išklausęs pirminę informaciją, pastebėjo, kad, suformavus atskirą sklypą ir atidavus gyventojams, žmonės aikštelę paprasčiausiai užsidarytų. Ir, kaip teigė T. Jocys, gyventojai tam turėtų teisę. Bet, pasak skyriaus vedėjo, būtų galima ieškoti kompromiso pasinaudojant Savivaldybės programa, kai įrengiamos aikštelės su gyventojų prisidėjimu. Tvarkos apraše numatyta, jog tokiu atveju, kad aikštele galėtų naudotis ne tik daugiabučio gyventojai, fizinių asmenų prisidėjimas būtų mažesnis.
„Patys žinome, kad tiek metų miestas nesprendė to klausimo. Buvo tiesiog išvažinėtas valstybinės žemės plotas. Niekas jo neprižiūrėjo, visi palikdavo mašinas žmonių kieme. Dabar, kai žmonės bando tvarkytis, mes pradedame žiūrėti, kad gal gerai būtų aikštelę padaryti. Jei Savivaldybė anksčiau būtų tą aikštelę padariusi, šiandien to klausimo svarstyti net nereikėtų“, – reziumavo T. Jocys.
Atiduoti, „iškirpti“, ieškoti kompromiso
Posėdyje dalyvavęs P. P. domėjosi, kodėl minėtųjų namų automobilių stovėjimo vietos neprojektuojamos šalia sandėliukų, prie kurių gyventojai esą ir taip važiuoja. Į šią pastabą skyriaus vedėjas atsakė, kad, kai tik turės sklypą, patys gyventojai spręs, kur stovės jų transportas. „Tai jau ne komiteto klausimas. Komiteto klausimas, ar miesto aikštelę paimti iš daugiabučių namų sklypo“, – paaiškino T. Jocys.
„Neteisingai formuojate mintį, kad reikia paimti aikštelę iš daugiabučių. Visų pirma, kad būtų galima paimti iš jų aikštelę, jie ją turi turėti. Šiuo metu jie jos neturi, tai yra valstybinė žemė. Jūs norite atvirkščiai – iš valstybės paimti ir atiduoti kažkam. Jei negalima palikti visuomeninės paskirties aikštelės, siūlau „išimti“ šį plotą ir pateikti viešame aukcione parduoti. Kodėl jūs norite dovanoti?“ – pastabas žėrė P. P.
Į tokias pastabas T. Jocys taip pat turėjo atsakymą: didžioji dalis daugiabučių namų nėra atlikę kadastrinių matavimų ir įsiteisinę sklypų, tad, laikantis išsakytos minties, iš kiekvieno būtų galima atimti po gabalėlį visuomenės poreikiams, nors daugiabučio gyventojai už sklypą prie savo namo moka mokesčius.
„Klausant kyla visokių minčių. Vytauto gatvė nėra kilometrinė ir joje nėra gana daug stovėjimo aikštelių. Ir dabar dovanoti 20 a sklypą gyventojams, manau, per didelė prabanga. Be to, ateis į tarybą sprendimai dėl stovėjimo aikštelių centrinėje miesto dalyje. Po šio sprendimo, manau, dar sumažės vietų, kur galės gyventojai ar svečiai statyti automobilius Vytauto gatvėje. Reikėtų gerai pasvarstyti. Jei ten atsiras uždara aikštelė, su naujais tarybos sprendimais automobilių statymas miesto centre tikrai komplikuosis“, – savo pastabas išsakė posėdį stebėjęs Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto narys Adomas Zamulskis.
P. P. svarstė, kad dieną daugiabučių gyventojai išvažiuoja, o mašinas aikštelėje stato atvažiavę miesto svečiai ir įstaigų darbuotojai. Pasibaigus darbo dienai įstaigų darbuotojai ir svečiai išvažiuoja, namo grįžta gyventojai, tad problemos kaip ir neturėtų būti.
Galiausiai visi sutiko, jog problema yra ne tai, kad gyventojams atiduodama aikštelė, o tai, kad ji nebūtų uždaryta.
Komiteto pirmininko siūlymu būtinas dar vienas suinteresuotų pusių susitikimas ir, žinoma, visų geranoriškumas ir sutikimas leistis į kompromisą.