Tokį klausimą turi išspręsti Regionų apygardos administracinis teismas. Šio teismo Klaipėdos rūmuose baigta nagrinėti administracinė byla pagal buvusio Plungės apylinkės teismo kanclerio J. K. skundus, kuriuose prašoma panaikinti įsakymą, užginčyti protokolą, panaikinti išvadą, įpareigoti atlikti veiksmus ir kt. „Teismuose tokio precendento dar nėra buvę“, – sako atsakovu tapusio Plungės apylinkės teismo atstovas teismo pirmininkas Erikas Jurgutis. Taigi, kaip jau supratote, tai ginčas tarp teismo ir buvusio jo darbuotojo.
Trys skundai
Šios bylos teismo posėdžių karuselė įsisuko balandį, kai į teismą kreipėsi J. K. su prašymu panaikinti 2022 m. kovo 14 d. įsakymą dėl Plungės apylinkės teismo pirmininko 2021 m. sausio 25 d. įsakymo dėl teismo kanclerio tarnybinės veiklos vertinimo nuolatinės komisijos sudarymo pakeitimo, taip pat panaikinti 2022 m. balandžio 20 d. kanclerio veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo nutarimą ir tos pačios dienos tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą. Prašyta įpareigoti Plungės apylinkės teismo pirmininką sudaryti naujos sudėties nešališką kanclerio veiklos vertinimo komisiją.
Kitą skundą teismas gavo balandžio 27 d. Juo prašyta panaikinti Plungės apylinkės teismo pirmininko balandžio 16 d. įsakymą įgyvendinti siūlymą atleisti J. K. iš kanclerio pareigų.
Rugpjūtį Regionų apygardos administraciniame teisme atsirado dar vienas J. K. skundas su prašymu panaikinti birželio 17 d. įsakymą atleisti jį iš pareigų. Taip pat prašoma grąžinti jį į anksčiau eitas pareigas, priteisti jam vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 3 000 eurų neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Patikslinus skundą, teismas nutarė sujungti administracines bylas pagal visus J. K. skundus į vieną.
Liudyti nekvies
Pirmajame posėdyje, vykusiame spalio mėnesį, savo poziciją išsakė J. K. ir jo advokatė.
Kaip ir įprasta, prieš bylos nagrinėjimą proceso dalyviai gali pateikti savo prašymus. J. K. prašymas – pakviesti liudytojais kai kuriuos Plungės apylinkės teismo teisėjus, Klaipėdos apygardos teismo teisėją, kitus darbuotojus, kurie, pasak pareiškėjo advokatės, turėtų padėti nustatyti faktinę tiesą.
Teisėją domino, kodėl prašymas iškviesti liudytojus nebuvo pateiktas gavus atsiliepimus į ieškinį, kodėl jis pateiktas likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio. Kaip paaiškino J. K., anksčiau to nebuvo padaryta esą dėl to, jog baimintasi, kad teismo pirmininkas nepadarytų įtakos. Tokioms mintims kilti buvo pagrindo, nes iš pokalbių neva susidarė įspūdis, kad jie nesutiks, nes ir po bylos nagrinėjimo reikės dirbti su atsakovu.
Suprantama, kad E. Jurgutis ir Plungės apylinkės teismui atstovaujanti dabartinė teismo kanclerė Skaistė Sadonytė su pateiktu prašymu kategoriškai nesutiko.
Teismo pirmininkas teigė, kad J. K. buvo atleistas liepos mėnesį, tad turėjo laiko bendrauti ir prašyti liudyti.
S. Sadonytė paaiškino, kad kanclerio pareigybė buvo įsteigta 2017 m. ir buvo visai kitoks pareigybės aprašymas, jam buvo keliami minimalūs reikalavimai. Iki pat šiol teismai susiduria su iššūkiais dėl kanclerio ir teismo pirmininko funkcijų atribojimo, todėl kviesti teisėjus, kurie su J. K. dirbo prieš penkerius metus, netikslinga, nes neaišku, ką jie galėtų pasakyti. Be to, kaip nurodė S. Sadonytė, reikėtų turėti omenyje ir tai, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose galimai yra susiklostę nepotizmo santykiai, t. y. J. K., remiantis viešai prieinamais duomenimis socialiniuose tinkluose, yra susijęs draugiškais ryšiais su kai kuriais kviečiamais liudytojais. Kalbėjusiosios teigimu, likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio J. K. lankėsi Plungės teisme, kur su vienu kviečiamu liudytoju galimai iš anksto aptarė galimą strategiją, kuri galėtų būti naudojama byloje.
Prašymą teisėjas atmetė motyvuodamas tuo, jog jis pateiktas ne laiku. Be to, kviečiami liudyti teisėjai su J. K. kaip kancleriu dirbo seniai.
Vertinimas ir atleidimas –
neteisėti, su procedūriniais pažeidimais?
Išsakydama ginamojo poziciją, J. K. advokatė pažymėjo, jog, jų manymu, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas – neteisėtas. O tai grindžiama tuo, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, vertinimas nepagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Anot gynėjos, vertinimas buvo nulemtas konfliktinių santykių tarp pareiškėjo ir teismo pirmininko. J. K. nėra gavęs pastabų dėl darbo kokybės, nebuvo pasakyta, jog veikla vykdoma ne pagal pareigas, nebuvo skirtų tarnybinių nuobaudų, nenustatyta pažeidimų, nebuvo surengtas nė vienas neeilinis veiklos vertinimas dėl darbo kokybės trūkumų.
„Netgi teismo kvalifikacijos vertinime daug kur matome, kad iš esmės vertinami ne kvalifikacija ir gebėjimai, bet tai, kad pareiškėjas turi savo nuomonę, kuri kartais nesutampa su pirmininko nuomone, ir išdrįsta ją pasakyti. Kitaip sakant, asmuo vertinamas kaip negebantis atlikti funkcijų ir neturintis kvalifikacijos vien dėl to, kad turi savo nuomonę“, – kalbėjo J. K. advokatė.
Pasak jos, buvusio kanclerio veiklos vertinimas – abstraktus, grindžiamas asmenine teismo pirmininko nuomone, nepagrįstas jokiais faktais.
J. K. advokatė teigė, jog byloje esančios aplinkybės rodo, kad buvo vykdomas ne veiklos vertinimas, o siekis susidoroti su darbuotoju, kuris turėjo savo nuomonę. E. Jurgutis nesilaikė vertinimo tvarkos, nebuvo aišku, kokiais argumentais įvertinimas yra nepatenkinamas. Nesurengė tinkamo vertinimo pokalbio. Vertinimas lakoniškas, nenurodant jokių faktų. Veiklos vertinimo komisija tarnybinio patikrinimo neatliko, tačiau surašė išvadą ir siūlė vadovautis vadovo siūlymu. Tad išėjo taip, kad tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumo ir teisingumo niekas nepatikrino, bet siūlė atleisti J. K. Tad vienas ir tas pats asmuo, remdamasis savo asmenine, dažnai neargumentuota nuomone, nusprendė dėl veiklos vertinimo ir pareiškėjo atleidimo.
Gynėjos manymu, kanclerio veiklos vertinimo komisija buvo šališka, nes joje 4 iš 5 narių tiesiogiai pavaldūs teismo pirmininkui. Nors J. K. ir prašė kai kurių komisijos narių nušalinimo, tai padaryta nebuvo.
Vertinimas – ankstesnių konfliktinių situacijų išdava?
Pats J. K. teismui pasakojo, kad skundas ir visa procedūra prasidėjo nuo paprasčiausio klausimo ir prašymo sudaryti tinkamą, nešališką komisiją, kuri galėtų atlikti jo vertinimą. Kaip sakė buvęs kancleris, jei šis klausimas būtų buvęs išspręstas laiku, jis nebūtų turėjęs teisės ginčyti komisijos priimtų sprendimų.
J. K. kalbėjo, kad teismo pirmininkas savo vertinime visiškai neišreiškė jokių pretenzijų dėl jo gebėjimų, kvalifikacijos, nors vėliau surašė savo nuomonę. „Vadovas vertinime dėl veiksmingumo, gebėjimų, kvalifikacijos nuolat mini, kad neatitinku kažkokių rodiklių, kriterijų, todėl kyla klausimas, kieno tuos kriterijus turėjau atitikti? Jo asmeninius? Jei ne, tai kokiais kriterijais vadovaudamasis nusprendė, atitinku aš juos ar ne. Jei nėra metodikos, pagal kurią vertina, gal tada nustatytais vidaus aktais. Deja, ir tokių įstaigoje nebuvo. Susidaro vienintelis įspūdis, kad šis vertinimas dėl gebėjimų, kvalifikacijos yra tik subjektyvi ankstesnių mūsų konfliktinių situacijų išdava“, – dėstė pareiškėjas.
Konfliktai su teismo pirmininku prasidėjo 2020 metais. Pati pradžia – 2020 m. gegužės mėnuo. Praėjus porai mėnesių po kasmetinio tarnybinio įvertinimo (buvo įvertintas labai gerai ir gavo padėkos raštą), J. K. gavo pasiūlymą išeiti iš darbo savo noru išmokant kompensaciją. „Tai kaip griaustinis iš giedro dangaus – be jokių priežasčių gauti pasiūlymą nežinant, už kokius „nuopelnus“. Žinoma, nesutikau“, – tvirtino buvęs kancleris.
J. K. teigimu, tais metais prasidėjo jo ir teismo pirmininko aštresni nesutarimai dėl priimamų sprendimų. 2020-ųjų paskutinį ketvirtį teismo pirmininko padėjėja pradėjo dirbti S. Sadonytė. „Aš ir kiti teismo administracijos darbuotojai kalbėjome, kad su šiuo asmeniu sunku dirbti, kad nepatikimas, nerimtas. Tokia nuomonė buvo ir šią dieną ji nėra pasikeitusi“, – tvirtino pareiškėjas.
Pasak J. K., teisme neva buvo kalbama, jog teismo pirmininkas rado įrankį, rado rankas, su kuriomis gali dirbti. Paprašytas patikslinti, ką turi omenyje sakydamas „įrankį“, nurodė S. Sadonytę.
J. K. neslėpė, jog nesikeičiant teismo pirmininko elgesiui jis raštu kreipėsi į teisėjų tarybą, į Klaipėdos apygardos teismo pirmininką, į Prezidento kanceliariją. Po šito kreipimosi į ginčų sprendimą aktyviai įsijungė Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas, kuriam teisėjų taryba taip pat buvo pavedusi kuo greičiau išspręsti susidariusią situaciją. Problemai spręsti vyko susitikimai, pokalbiai, ir, kaip sakė J. K., buvo pasiūlyta susėsti pasikalbėti, pradėti viską nuo „naujo balto lapo“.
„Tą ir padarėme. Buvo susitarta, kad aš atsiimu prašymą dėl pranešimo, kuriame turėjau kelis klausimus dėl pirmininko veiksmų, o teismo pirmininkas neįgyvendina savo išvados. Sutarėme kartu dirbti, komunikuoti, bet netrukus mano atžvilgiu pradėti nauji tyrimai dėl veido kaukių, dėl finansinių dokumentų pasirašymo“, – pasakojo buvęs Plungės apylinkės teismo kancleris.
Tad situacija praktiškai nepasikeitė, ir J. K. esą 2021 m. liepos mėnesį vėl turėjo kreiptis į Klaipėdos apygardos teismo pirmininką, kad jis įvertintų pateiktus duomenis dėl 2021 m. gegužės mėnesio teismo pirmininko komandiruotės, dėl kurios vėl buvo kilęs ginčas. Kaip paaiškino pareiškėjas, tada jis, kaip kancleris ir būdamas atsakingas už tinkamą teismo lėšų naudojimą, nesutiko, kad būtų apmokėtos teismo pirmininko apgyvendinimo išlaidos. Tokią tvarką, kad apnakvindinimo paslaugos gali būti apmokamos tik tada, jei yra atlikti viešieji pirkimai, yra patvirtinęs pats teismo pirmininkas.
J. K. nurodė, kad jis buvo tikrinamas ir antikorupcijos komisijos dėl neteisėto kaukių priėmimo, kai tuo metu vienam iš teisėjų įmonė taip pat buvo padovanojusi medžiaginių veido kaukių ir jos buvo išdalytos teismo darbuotojams. „Vadovas dėl šio atvejo tyrimo neatliko, neperdavė atlikti antikorupcijos komisijai. Kažkodėl visus veiksmus nukreipė į mane. Aš tokį vadovo elgesį laikiau vienu iš mobingo požymių“, – pažymėjo pareiškėjas.
Pasisakydamas dėl neturtinės žalos J. K. teigė, jog žala visų pirma jam padaryta dėl to, kad jis nedirba, negauna pajamų. Bendraujant su kai kuriais žmonėmis, kurie nežino esamos situacijos, jam sunku prisipažinti, jog yra atleistas už nekompetenciją. „Nežinau, kas mane priims į darbą, kai esu įvardytas kaip nekvalifikuotas, negebantis atlikti pareigų, neturintis žinių, gebantis tik įsijungti kompiuterį ir atlikti paprasto pobūdžio techninius veiksmus“, – kalbėjo J. K.
Anot buvusio kanclerio, jam kyla sveikatos problemų, nuolat lydi išgyvenimai, kaip bus, ką veiks ir pan., atleidimas daro įtaką ir jo asmeniniam, visuomeniniam gyvenimui.
Teisėją domino, kaip J. K. dirbs toliau, jei sprendimas bus jam palankus. „2021 m. kovo mėnesį, tarpininkaujant Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui, sutarėme viską pradėti iš naujo, pamirštant, kokie mūsų nesutarimai buvo, ir ieškoti problemų sprendimo tarnybinėje veikloje kartu su teismo pirmininku, kad teismo veikla vyktų sklandžiau. Jau tada sutikau ir nebekėliau problemų. Antras kartas – sutikimas, kad toliau kartu dirbame, buvo po apygardos teismo sudarytos komisijos atlikto patikrinimo. Mano du sutikimai nekeičia mano pozicijos ir toliau dirbti taip, kad teismui būtų didžiausia nauda“, – atsakė J. K.
(Bus daugiau)
