Tokį klausimą turi išspręsti Regionų apygardos administracinis teismas. Šio teismo Klaipėdos rūmuose baigta nagrinėti administracinė byla pagal buvusio Plungės apylinkės teismo kanclerio J. K. skundus, kuriuose prašoma panaikinti įsakymą, užginčyti protokolą, panaikinti išvadą, įpareigoti atlikti veiksmus ir kt. „Teismuose tokio precendento dar nėra buvę“, – sako atsakovu tapusio Plungės apylinkės teismo atstovas teismo pirmininkas Erikas Jurgutis. Taigi, kaip jau supratote, tai ginčas tarp teismo ir buvusio jo darbuotojo.
(Pabaiga. Pradžia Nr. 1)
Esą kaltas pats pareiškėjas
Po poros mėnesių pertraukos žodis buvo suteiktas atsakovui ir jo atstovei S. Sadonytei.
S. Sadonytė kalbėjo, jog buvęs Plungės apylinkės teismo kancleris J. K. prašo panaikinti įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo motyvuodamas tuo, kad atliekant kompetencijos vertinimą galimai buvo pažeistos tam tikros procedūros, tačiau, anot jos, įsakyme dėl atleidimo komisijos išvada neatsispindi. Todėl naikinti įsakymą nėra jokio teisinio pagrindo, o veiklos vertinimo komisijos darbo dokumentai yra tik tarpiniai dokumentai, į kuriuos neturėtų būti atsižvelgiama byloje. Plungės apylinkės teismo atstovė tikino, jog visos vertinimo procedūros buvo vykdomos nuosekliai, pagal aprašą ir jas trukdė pats pareiškėjas. Pasak kalbėjusiosios, konfliktinė situacija Plungės apylinkės teisme tęsiasi ne vienerius metus, ji žinoma teismų sistemoje esą dėl pareiškėjo pasirinktos pozicijos, kad skundus nagrinėtų kuo daugiau institucijų. Tokie veiksmai, dabartinės teismo kanclerės S. Sadonytės manymu, rodo, kad pareiškėjas ne tik neteikė pagalbos administruojant įstaigą, bet ir pats formavo tam tikras procedūras, sudarančias administracinę naštą.
„Nacionaliniu mastu kalbama apie teisėjus, jų darbo užmokesčius. Minimas nepakankamas teismų finansavimas, bet niekas nešneka, kad teismuose dirba dalis žmonių, kurie neturi kompetencijų eiti atitinkamas pareigas. Kai šie žmonės sulaukia atitinkamo įvertinimo už savo nekompetenciją, jie laikosi pozicijos, kad tai puolimas jų atžvilgiu ir panašiai“, – dėstė S. Sadonytė.
Kalbėdama apie veiklos vertinimo komisijos, kuri buvo sudaryta paties J. K. iniciatyva, darbą teismo atstovė teigė, jog buvo įvykdytos visos procedūros. Pareiškėjo advokatei pasidomėjus, ar komisijos posėdžio garso įrašas buvo vientisas, S. Sadonytė paaiškino, kad jis išsaugomas automatiškai, ir pasiūlė kilus abejonėms patikrinti jo autentiškumą. Teismo kanclerė neneigė, kad posėdžio metu buvo daromos pertraukos skambučiams į Valstybės tarnybos departamentą dėl konsultacijos.
Pradėdamas savo pasisakymą Plungės apylinkės teismo pirmininkas E. Jurgutis neslėpė, jog jam nemalonu dalyvauti teismo posėdyje. Jis pažymėjo, kad tokių precedentų teisme dar nėra buvę, ir apgailestavo, kad kilusių problemų nepavyko išspręsti vietoje ir tai išėjo į viešumą.
„Dvejus metus neišlipu iš skundų. Mane tiek visi yra tikrinę. Ir dabar, esant bylos nagrinėjimo stadijai, gauta visokių skundų. Vėl turiu rašyti pasiaiškinimus tais pačiais klausimais“, – pasakojo teismo pirmininkas.
Pasak E. Jurgučio, apygardos teismo sudaryta komisija nurodė, kad problema ne pirmininkas, problema – J. K. nesugebėjimas įvertinti savo klaidų, įvertinti savo nekompetencijos ir galbūt iš to mokytis. „J. K. vėl nesugebėjo koncentruotis į skundo pagrindą ir dalyką ir vėl mane norėjo nupiešti juodai. J. K. žaidžia tarpiniais dokumentais, kuriais nesivadovavau atleisdamas jį iš pareigų. O dėl grįžimo į darbą, tai nematau jokių galimybių mums dirbti kartu. Trejus metus bandžiau su juo kalbėtis, aiškintis, su kitais pirmininkais dalijausi gerąja praktika. Nurodžiau J. K.: „Būk geras, susisiekiau su kitų teismų pirmininkais, kreipkis, išmok dirbti“, leidau į mokymus. Sudariau visas galimybes, kad tik jis keltų savo kvalifikaciją. Tokį vertinimą padariau ne šiaip sugalvojęs, o atlikęs tam tikrą analizę. Neigiamas jo vertinimas dvejus metus iš eilės teismui turėtų pasakyti labai daug“, – teismo posėdyje dėstė E. Jurgutis.
Nors buvusio kanclerio advokatė teismo pirmininkui turėjo ne vieną klausimą, tačiau ne į visus juos E. Jurgutis atsakė nurodydamas, kad visa tai yra paminėta atsiliepime į skundą. Dėl kvalifikacijos kėlimo pirmininkas sakė, kad J. K. esą buvo sudarytos idealios sąlygos, tačiau jis jomis nesinaudojo. „Nuo pirmos dienos J. K., turbūt vedamas nepotizmo, būtent su manimi nekomunikavo, neteikė informacijos, nekalbėjo“, – kalbėjo teismo pirmininkas.
Pasidomėjus, kodėl po teigiamo veiklos įvertinimo J. K. buvo pasiūlyta išeiti iš darbo, E. Jurgutis teigė, kad šis įvertinimas buvo kaip paskatinimas. „Jam buvo pasakyta, kad mums reikia dirbti teisingumo labui, kad tu man turi padėti, tu turi būti mano dešinioji ranka, o ne veikti prieš mane. Padariau viską, kad J. K. dirbtų su manimi, labai stengiausi. Gal per daug vilčių suteikiau. Ir tą padėką išreiškiau su perspektyva, kad „mokykis, kelk kvalifikaciją, komunikuok“, pavyzdžių pateikiau, nurodžiau kitų kanclerių telefonus, kad galėtų pasidalyti gerąja praktika. Net to nepadarė, – tvirtino Plungės apylinkės teismo pirmininkas. – Žmogus, kuris nori dirbti, dirba, gali ir nori išmokti.“
Baigiamosios kalbos
Sakydama baigiamąją kalbą J. K. advokatė dar kartą pabrėžė pagrindinius aspektus, dėl ko ieškinys turi būti patenkintas: įrodyta, kad pareiškėjo ir atsakovo santykiai buvo įtempti; nepatenkinamas veiklos vertinimas sąlygotas ne nepatenkinamos veiklos, o vidinių šalių santykių; tarnybinės veiklos tikrinimo metu buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai; tiesioginio vadovo vertinime neaptarta kiekviena iš vertinimo dalių; vertinimo komisija buvo šališka; vertinimo komisija nevertino ir nepatikrino tiesioginio vadovo vertinimo, bet vis tiek siūlė vadovautis tiesioginio vadovo išvada ir atleisti; praleisti terminai; vertinimas neužbaigtas, jis subjektyvus ir abstraktus nepateikus konkrečių aplinkybių ir argumentų.
Sakydama baigiamąją kalbą S. Sadonytė kalbėjo griežčiau nei posėdžio pradžioje ir atskleidė, koks esą buvo J. K.: pasitaikė tokių situacijų, kai jis manė esąs apylinkės teismo pirmininkas, būdamas kancleriu nesuprato įstatymų, nesuvokė savo paskirties, pasirašinėjo dokumentus ir juos teikė teismo pirmininkui nežinant, slėpdavo dokumentus.
„Jūs nematėte, kaip J. K., būdamas eilinis valstybės tarnautojas, savo įsakymu naikino pirmininko įsakymus. Ar teismo sekretorė naikina teisėjo priimtus sprendimus? Pas mus teisme tai vyko. Šiandien susiduriame su tęstiniu puolimu teismo pirmininko atžvilgiu, pasitelkiami gynėjai, kurie egzaminuoja teismo pirmininką „žaisdami“ žodžių žaismą. Gynėjų pozicija visiškai netinkama, gynyba nukreipta į tarpinius dokumentus. Neišgirdome jokio teisinio argumento, kodėl pareiškėjas iš pareigų atleistas neteisėtai. Atleidimo byla virto liguistu teismo pirmininko kaltinimu. Pagrindinis atleidimo argumentas – J. K. nekompetencija. Taip, mums puikiai suprantama, kad žmogus dirbo posėdžio sekretoriumi, administracijos sekretoriumi ir be konkurso buvo perkeltas į kanclerio pareigas. Natūralu, kad žmogus susidūrė su tam tikrais sunkumais, kompetencijos trūkumu“, – kalbėjo S. Sadonytė. Jos manymu, buvęs kancleris turėjo prisipažinti klydęs, tobulinti kompetencijas, tačiau užsiėmė purvo pylimu ant teismo pirmininko.
Sprendimą, kas teisus, teismas skelbs sausio viduryje.
