Sausio 24 dieną sušauktame Rietavo savivaldybės tarybos posėdyje pritarta Savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2018 metų ataskaitai. Savaite anksčiau šį pranešimą aptariant Sveikatos ir socialinės paramos komiteto nariams kilo nemažai klausimų, todėl dalyvauti tarybos posėdyje pakviesti ir gydymo įstaigų vadovai.
Vidutinis vyrų amžius – 39, moterų – 48 metai
Visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą parengė ir pristatė Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Monika Steponkienė. Ataskaitoje naudoti 2018 metų demografiniai duomenys ir 2017 metų sveikatos būklės rodikliai.
Nuo 2001-ųjų gyventojų skaičius dėl natūralių priežasčių ir emigracijos Rietavo savivaldybėje traukiasi. Per šį laikotarpį moterų sumažėjo 1 647-iomis, vyrų – 1 492-iais, o ataskaitiniais, 2018-aisiais, metais praradome 185 gyventojus.
Šimtui vaikų iki 15 metų tenka 133 pagyvenę (65 metų ir vyresni) žmonės. Mūsų savivaldybėje demografinis senatvės koeficientas didesnis negu šalies vidurkis.
Vidutinis gyventojų amžius – 44 metai: vyrų – 39 m., moterų – 48 m.
Tiek moterų, tiek vyrų vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja ir Rietavo savivaldybėje (76,8 m.), ir visoje Lietuvoje (75,53 m.).
Pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai.
Susirgimų tuberkulioze daugėja
Sudarius probleminių visuomenės sveikatos rodiklių sąrašą ir atlikus jo analizę, paaiškėjo aktualiausios problemos: sergamumas tuberkulioze, susižalojimų nuo griuvimų vyresnio amžiaus žmonių grupėje dažnėjimas ir augantis darbingo amžiaus žmonių, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius.
2017 m., lyginant su 2015 m., sergamumas tuberkulioze padidėjo nuo 74,8 iki 104,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų. Šalyje sergamumas šia liga mažėja jau vienuolika metų. Nustatyti aštuoni nauji tuberkuliozės atvejai, vienas iš jų – vaikui. Mirčių nuo tuberkuliozės ataskaitiniu laikotarpiu Rietavo savivaldybėje nebuvo.
Tarybos narė Vilija Razmienė domėjosi, kodėl pas mus toks didelis sergamumas tuberkulioze, kas daroma, kad situacija pasikeistų. Visuomenės sveikatos biuro atstovė priminė, kad ataskaitoje pateikti 2017 metų sveikatos būklės rodikliai. „2018-aisiais Rietavo savivaldybėje pradėtas įgyvendinti projektas, skirtas tuberkulioze sergantiems asmenims. Pacientai skatinami kiekvieną dieną atvykti į gydymo įstaigą išgerti vaistų, tad tikimasi, jog kitų metų ataskaitoje rodikliai bus geresni“, – išreiškė viltį M. Steponkienė.
Tarybos narei Vaidai Vaičikauskienei pasiteiravus, kiek žmonių, sergančių tuberkulioze, naudojasi šia galimybe, paaiškėjo, kad vaistų išgerti į specialiai Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centre įrengtą kabinetą atvažiuoja tik vienas gyventojas.
Nedarbingų žmonių skaičius auga
2017 m. trisdešimt trys gyventojai (65 m. ir vyresni) gydėsi stacionare dėl sužalojimų nugriuvus. Moterys susižaloja dažniau nei vyrai. Lietuvoje šis rodiklis, atvirkščiai nei Rietavo savivaldybėje, mažėja ir yra 1,5 karto mažesnis.
Nuo 2015 m. raudonoje (probleminėje) zonoje yra darbingo amžiaus žmonių, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičiaus rodiklis. Tokių asmenų 2017 m. padaugėjo nuo 97,4 iki 114,1 atvejo 10 tūkstančių gyventojų (Lietuvoje – nuo 65,8 iki 68,3 atvejo).
2017 m. mūsų savivaldybėje buvo 4 810 darbingo amžiaus žmonių. Nedarbingais iš jų pripažinti 52 asmenys (1,1 proc.).
Visuomenės sveikatos stebėsena rodo, kad per pastaruosius aštuonerius metus mūsų gyventojai nedarbingi dažniausiai tapo dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos ligų, jungiamojo audinio, raumenų ir skeleto ligų.
Vilties teikiantys pokyčiai
Džiugina ir vilties teikia tai, kad didėja gyventojų fizinis aktyvumas, daugiau jų rūpinasi savo mityba, mažiau rūko ir vartoja alkoholinius gėrimus. Daugiau dirbančių žmonių savo sveikatą vertina palankiai.
Kelia nerimą
Prie nerimą keliančių rodiklių priskiriamas mažėjantis vaikų, paskiepytų DTP3, skaičius ir tai, kad sumažėjo asmenų dalyvavimas prevencijos programose – dėl krūties vėžio, gimdos kaklelio piktybinių navikų, širdies ir kraujagyslių ligų.
Kalčiausi tėvai
Mažėja 6–14 m. vaikų dalyvavimas krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje. Per pastaruosius dvejus metus jos dalyvių skaičius nuo 257 susitraukė iki 124.
„Dėl kokių priežasčių programa prarado populiarumą? Trūksta informacijos sklaidos ar tėvai nepasirūpina?“ – klausė tarybos narys Juozas Barsteiga.
Uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo šeimos daktaras“ direktorė Stanislava Mačiuitytė, atsakydama į politiko klausimą, kalbėjo, kad vaiką pas odontologą turėtų atvesti tėvai, bet to nėra, o medikai negali priversti jų pasirūpinti atžalų dantimis.
Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos direktorė Alma Lengvenienė įsitikinusi, jog situaciją iš dalies lemia tai, kad švietimo įstaigose neliko sveikatinimo specialistų, kurių funkcijos perduotos Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui.
Per diskusiją išsakyta nuomonė, kad prieš rugsėjį gaunant sveikatos pažymas mokiniai būtų paraginami dalyvauti krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje.
Socialdemokratė Virginija Jakavičienė svarstė, kad tėvai galbūt vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis vengia sąmoningai, kaip ir skiepų, nenorėdami, kad į jų vaikų burnas būtų „kišama“ chemija.
Diskusiją užbaigė Janina Drevinskienė. Pasak jos, kalčiausi šioje situacijoje tėvai: „Klasės auklėtojai į vaikų burnas nepažiūrės, medikai jų už rankų nepavedžios, tėvai turi prisiimti atsakomybę.“
Medikai, mokyklų vadovai, socialiniai darbuotojai problemas spręs susitikę savame rate
Naudodamasi proga, kad posėdyje dalyvauja medikės, V. Razmienė perdavė ją pasiekusius žmonių skundus, kad užsiregistravus pas gydytoją Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centre eilėje tenka laukti dvi valandas. „Žmonės persirašo į kitas gydymo įstaigas. Prarandame pacientus. Kas daroma, kad būtų suvaldytos eilės?“ – domėjosi politikė.
Atsakymo Savivaldybės tarybos narė nesulaukė dėl labai netikėtos priežasties – gydymo įstaigos direktorė Birutė Kerpienė į posėdį atėjo visiškai užkimusi ir negalėjo atsakyti į klausimą. Dėl tos pačios priežasties tarybos nariai neišgirdo ir paaiškinimo į V. Vaičikauskienės užduotą klausimą: kodėl Rietavo gydymo įstaigose nėra vaikų psichiatro ir mažuosius pacientus tenka vežti į Telšius, Klaipėdą?
Tik meras Antanas Černeckis pažadėjo: „Esame dėl to gavę pasiūlymų. Dabar nenoriu apie tai kalbėti. Susėsime su medikais ir spręsime šią bei visas kitas problemas.“
