Rietavo miesto seniūnijai priskirtoms funkcijoms vykdyti lėšų šiemet teko beveik tiek pat, kiek ir pernai – 154,42 tūkst. eurų. Seniūnas Jurgis Baltrimas samprotauja: „2015-aisiais, pirmą kartą po sunkmečio, metus baigėme be kreditinių skolų – biudžete esančių pinigų užteko viskam, tad, matyt, užteksime ir šiais metais.“
Atsivertus švarų lapą, kurio paraštėse – jokių pastabų apie neįvykdytus įsipareigojimus, planuoti darbus daug smagiau. Nors daugumos jų nė planuoti nereikia – padiktuoja pats sezonas. Aktualiausi šiuo metu – medžių genėjimas, pasiruošimas artėjančiai visuotinei švarinimosi akcijai „Darom“. Seniūnijos vadovas pastebėjo, kad mažėja per pavasario talkas surenkamų šiukšlių kiekis. Tai, anot J. Baltrimo, yra puikus pavyzdys, rodantis, kad pamažu daromės kultūringesni, mokomės neteršti gamtos.
Neužtenka vien šiukšles aprinkti, gatves ir šaligatvius nušluoti. Rietaviškiai nori puikių, margaspalvių gėlynų. Kasmet pasigirsta nuomonių, kad jų mieste trūksta, o ir esami nėra gana gražiai apsodinami. „Krepšinio ir želdynų klausimu pas mus visi – specialistai. Kiekvienas turi ką pasakyti. Stengiamės pagal išgales. Apželdinimo įmonės nesamdome. Gėles perkame iš mūsų augintojų, patys jas ir sodiname, ir prižiūrime. Praėjusiais metais miesto gatves papuošėme naujais vazonais. Planuojame, kad šiemet jų padaugės. Turėtų atsirasti ir naujų suoliukų. Sukame galvą, kaip kuo gražiau sutvarkyti žiedinę sankryžą šalia stoties. Vis mažiau nusiskundimų sulaukiame dėl žolės nupjovimo, kas rodo, kad miestui priklausančių plotų priežiūros tvarka daugmaž nusistovėjo, nors dar yra atokių vietų, į kurias reikėtų labiau atkreipti dėmesį“, –
kalbėjo miesto šeimininkas.
Miestą prižiūri seniūnija, bet jis nebūtų gražus, jei privatininkai nepuoselėtų savo sklypų. Rietaviškiai, seniūno teigimu, tvarkosi: „Neseniai pastatytų ir atnaujintų sodybų aplinka išblizginta. Tačiau kiekvienoje gatvėje yra senesnių namų, kurių sklypai apleisti. Dažniausiai juose gyvena seni žmonės, nebeturintys jėgų lauko darbams. Labai džiaugiuosi gražiomis iniciatyvomis, kai padaroma visą bendruomenę džiuginančių darbų. Geriausias pavyzdys – Beržų gatvėje įrengta aikštelė, kurioje ir didesniems, ir mažesniems vaikams yra kuo užsiimti. Palaikome gražią Rietavo bendruomenės veiklą, džiaugiamės jaunų šeimų aktyvumu ir prisidedame kuo galėdami. Būtų šaunu, kad tokių iniciatyvų atsirastų daugiau.“
Aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai įgyvendinti šiemet numatyta 15,9 tūkst. eurų. Planuojama atlikti medžių genėjimo, Jūros upės pakrantės tvarkymo darbus. Dalis lėšų bus panaudota paviršinio vandens įrenginiams Kulių gatvėje, S. Nėries ir A. Ašmanto gatvių sankryžoje.
2,2 tūkst. eurų teks naujiems želdiniams įsigyti ir veisti, 2 tūkst. eurų – priešgaisriniam tvenkiniui Ramybės gatvėje išvalyti, 4 tūkst. eurų – aplinkai gražinti prie miesto kapinių. Seniūnas kalbėjo, kad bus tvarkomas pietinis senųjų kapinių pakraštys. Naujosios kapinės dar nėra visos aptvertos tvora, tačiau ir šiųmečiame biudžete pinigų tam nesuplanuota. Pasak J. Baltrimo, vandentiekio čiaupų įrengta pakankamai (17 vietų), apšvietimas yra, tad rietaviškių amžinojo poilsio vietoje neketinama dirbti jokių didesnių investicijų reikalingų darbų.
Gavus lėšų, skirtų kelių priežiūrai, bus užtaisomos duobės Rietavo miesto Sodų, Taikos, Pamiškės ir kitose gatvėse.
Įsigyti ilgalaikio turto seniūnija nežada. Šiemet bus susilaikoma nuo didesnių pirkinių, nes baigiantis
2015-iesiems seniūnas pagaliau pakeitė savo seną, smarkiai nuvažinėtą mašiną.
Šaunuolis Jurgis,tokio seniūno reikia paieškoti,mums plungiškiams tik pasvajoti.Pagarba jam.
čia perdaug viskas gražiai sudėliota apie seniūno darbą, realybėje nėra taip. Teritorija prie senųjų kapinių – baisu ir pažiūrėti, jau dvejus metus ten niekas nešienavo. Stengiamasi tvarkytis tik centre, o miesto pakraščiuose nėra nė elememtariausios tvarkos
o teritorija prie Kulių gatvės ūkinių pastatų, trys metai ten tarpsta tik usnynai