Atsisveikinant: vienas džiaugėsi įgyta patirtimi, kitas žadėjo atidirbti kruvinai

Spalio 27-ąją surengtas Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdis pradėtas „netekties“ gaida. Mat tarybos nario mandatu paskutinįkart naudojosi du politikai – Andriejus Stančikas ir Jonas Varkalys. Abu jie žengs į Seimą, taigi su darbu vietos valdžioje atsisveikina.

Meras Audrius Klišonis kolegoms, kurie Savivaldybės tarybos nario mandatą iškeitė į aukštesnės prabos Seimo nario mandatą, įteikė gėlių ir suvenyrų. A. Stančikas juokavo: „Žėnā, nu ka tēp mon baišejė…“ Politikas džiaugėsi, kad besidarbuodamas taryboje įgijo didelės patirties, išmoko dirbti visuomenei, ieškoti kompromisų. Na, o J. Varkalys sakė tesėsiąs savo rinkimų pažadą: „Je ėšrinksėt, atėdėrbsu krovėnā.“
Tądien būta ir kitų linksmų progų: gimtadienio proga pasveikinta Marė Valaitienė, gėlių įteikta neseniai pusjubiliejį atšventusiam Tomui Raudžiui.
„Kūrename saugiai“
Šįkart į Savivaldybės tarybos posėdį buvo pakviestas Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Valdas Mikalauskas. Jo tikslas buvo pristatyti tarnybos
vykdomą akciją „Kūrename saugiau“.
„Lankome socialinės rizikos šeimas, atokiuose vienkiemiuose gyvenančius žmones. Mūsų darbas – patarimai, pabarimai, žinių platinimas“, – kalbėjo V. Mikalauskas. Pasak jo, šiemet jų tarnybos prižiūrimoje teritorijoje kilo 110 gaisrų, pusė jų – gyvenamajame sektoriuje. „Viešąjį sektorių mes tikriname, o štai lįsti į gyvenamąjį mus riboja teisės aktai. Nors iš tikrųjų jis gaisringumo atžvilgiu labai pavojingas“, – tvirtino viršininkas.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio specialistai aplankė 160 rizikos šeimų, jų namuose įrengė 210 dūmų jutiklių. Tikimasi, kad jie pagelbės išvengti gaisrų. Poskyrio vadovas paminėjo, kad praėjus kelioms dienoms po detektoriaus sumontavimo viena plateliškių šeima spėjo pajusti šio įrenginio naudą – apie namuose kilusį gaisrą įspėjo signalizuojantis jutiklis.
Kaip pasakojo V. Mikalauskas, kaimuose grėsmę kelia apgriuvusios krosnys, nevalyti dūmtraukiai, mieste – netvarkinga elektros instaliacija, į vieną lizdą sujungti prietaisai, po namus ištampyti pailgintuvai. „Važinėdami po namus mes visko prisižiūrime. Žinoma, jei šeimininkas po pašalpos gavimo į alkoholio matuoklį įpučia 4 promiles, jam jau niekas nepadės, bet yra ir tokių, kurie krosnių neremontuoja, kaminų nevalo dėl skurdo. Jiems reikalinga Savivaldybės pagalba“, – pabrėžė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas.
Trečdalis knygyno – knygynui
Daugelis tarybos darbotvarkės klausimų šįkart ėjo lyg iš pypkės. Kiek ilgiau diskutuota apie patalpų Plungės Senamiesčio aikštėje, kur daug metų veikė „Varpo“ knygynas, nuomą.
Sprendimo projekte buvo numatyta, kad nuomininkui bus keliama sąlyga – 33 proc. patalpų ploto skirti knygyno veiklai. Pradinė nuomos kaina – 1,83 euro (be PVM) už vieną kvadratinį metrą. Tarybos nariams pasidomėjus, ar ne per pigiai žadama nuomoti patalpas miesto centre, Savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjas Vytautas Tumas atsakė: „Tai minimalus pradinis įkainis. Tikrasis paaiškės po aukciono – kas pasiūlys didžiausią, tam ir išnuomosime.“
Tarybos nario Roberto Endriko nuomone, ir kaina, ir kitos sutarties sąlygos gana palankios Savivaldybei. Juolab kad pastatas senas, aptriušęs, o investuoti į jį nebenorima. „Reikėtų tik, kad viskas vyktų kuo skubiau ir kad kuo greičiau mieste knygyną turėtume, o tai mokytojai suvargo berinkdami iš vaikų pinigus, užsakinėdami jiems knygas, pratybų sąsiuvinius“, – ragino politikas.
R. Endrikui pritarė Judita Stankutė. Anot jos, mokytojai tampa prekybininkais, o taip neturėtų būti. Ji siūlė koreguoti sutarties sąlygas – kad 50 proc. patalpų būtų skirta knygynui, o tai pastatys prekybininkas vieną lentyną ir galėsime gailėtis, kad tokias sąlygas sudarėme.
Nepaisant J. Stankutės siūlymo, dauguma tarybos narių pritarė pirminiam sutarties variantui – nuomininkas knygoms paskirs trečdalį patalpų.
„Kam tas konkursas, jei jau žinome, kad suvenyrus gamins“
„Plungė“ jau rašė, kad Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komitetas nagrinėjo pagalbinių pastatų, priklausančių šiemet uždarytai Nausodžio pagrindinei mokyklai, nuomos klausimą. Kadangi dar nenuspręsta, ką daryti dėl pagrindinio mokymo įstaigos pastato, komiteto nariai nutarė neskubėti ir dėl pagalbinių. Tad klausimas tarybai nebuvo teikiamas. Nepaisant to, jis Savivaldybės tarybos darbotvarkėje atsirado ir buvo nagrinėjamas.
Mokomąsias dirbtuves (62,42 kv. m ploto) ir ūkinį pastatą (101 kv. m) norėta išnuomoti dešimčiai metų. 1 kv. m įkainis – 0,05 euro (be PVM). Taigi už minėtųjų pastatų nuomą Savivaldybė per mėnesį gautų 8,17 Eur, per metus – 98,04 Eur.
Šį klausimą pristatęs meras A. Klišonis akcentavo, kad sprendimo projektas pakoreguotas – dešimties metų nuomos laikotarpis pakeistas į trejų metų. Be to, prieš tarybos posėdį bendrauta su Varkalių bendruomene, išsiaiškinta, kad jos poreikiams pastatai nėra reikalingi.
„Namų darbus atlikome, todėl nusprendėme klausimą teikti tarybai. Delsti nėra ko, nes atsiradus nuomininkui teritorija nebebus tuščia, vadinasi, bus saugesnė“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas.
„Man neramu ne dėl nuomos, o dėl Savivaldybės tarybos veiklos reglamento, kurio, mano nuomone, ši valdžia labai dažnai nepaiso. Anksčiau, jei komitetas klausimo nepalaimindavo, jis tarybos nepasiekdavo. Na, nebent kitą mėnesį. O dabar jau kelintą kartą pastebiu, kad kito mėnesio nelaukiama – jei klausimas neįleidžiamas pro duris, jis kišamas pro langą. Gal reglamentą reikėtų gerbti?“ – piktinosi R. Endrikas.
Vaidotui Skierui iškėlus klausimą, kas į tas patalpas pretenduoja, meras A. Klišonis atsakė, kad jomis domisi suvenyrų gamintojai. „Sprendime nurodoma, kad pastatai bus išnuomojami viešo konkurso būdu. Kam tas konkursas, jei jau žinome, kad suvenyrus gamins?“ – retoriškai klausė V. Skierus.
Romo Remėzos manymu, reikėtų mąstyti apie kompleksinę visų mokyklos pastatų ir šalia esančio sporto aikštyno nuomą. „Turime galvoti apie tokį variantą, kuris skaniai atrodytų“, –
siūlė politikas.
Adomas Zamulskis sakė girdėjęs, kad į pagrindinį mokyklos pastatą žadama kelti Nausodžio seniūniją, įrengti patalpas bendruomenei. „Ar seniūnijai nebus reikalingi tie ūkiniai pastatai?“ – klausė jis. Jo žinios buvo patvirtintos – pastatą išties planuojama pritaikyti bendruomenės poreikiams, jame žadama įkurdinti ir seniūniją. Bet tai esą taip greitai nevyksta, tad tuos trejus metus nuomininkai galėsią ten glaustis.
Nors ir buvo prieštaraujančiųjų, pastatus vis dėlto nuspręsta nuomoti.