Apie tokio elnio sumedžiojimą svajoja daugelis medžiotojų. Suaugusį, visko mačiusį elnią nutykoti ir patiesti ne taip paprasta.
Daugybę medžiotojų esu kalbinęs apie elnio medžioklę, kuri yra per šių žvėrių rują (apie tai esu išleidęs knygą „Užmaurojo girioj elnias…“), – visi mano kalbintieji patikino, jog tai neeilinė medžioklė.
Taip, tai tikrai įsimintina medžioklė. Mane ypač traukia rytmetinė elnio medžioklė. Turbūt nėra reikalo medžiotojui priminti, jog į elnią galima šauti tik šviesoje – tokios šio žvėries medžioklės taisyklės yra todėl, kad nepadarytų klaidos ir nesumedžiotų neleistino, perspektyvaus, brandos amžiaus nepasiekusio žvėries.
Ir štai, atvažiuoji į numatytą vietą, kurioje vyksta elnių ruja, išlipi iš mašinos. Švinta – ir išgirsti kažkur pamiškėje maurojantį elnią. Vieną rytą teko girdėti maurojančius aštuonis elnius. Tyliai, žingsnis po žingsnio slenki prie maureklio, jau esi beveik šūvio atstumu, pasižiūri pro žiūronus – per jaunas, perspektyvus…
Medžiotojai žino, jog dėmesio vertas elnias visada mauroja storesniu balsu. Dažniausiai prie tokio ir slenki. Būna, jog patelės ar koks į haremą dar nepakliūnantis jaunikaitis medžiotoją užmatė, įspėjamai suprunkštė – ir elniai išsibėgiojo. Tada slenki prie kito maureklio.
Mano kalbintas ir apie auksaragio elnio sumedžiojimą svajojantis „Platelių“ medžiotojų klubo vadovas Šarūnas Mikašauskas išmoko elnius prisivilioti ragu. „Man elnio medžioklės metas – laukiamiausias, sukeliantis daugiausiai emocijų. Aš tikiuosi, jog kada nors sutiksiu tokį elnią ir sumedžiosiu, o ragai bus įvertinti medaliu. Tačiau man svarbiau pirmiausia išmedžioti neperspektyvius“, – pasakoja medžioklis.