Kovo 12 dieną į „Plungės“ redakciją užsukusi Lina Jurgilienė papasakojo, kad vasario 20 dieną prie Dariaus ir Girėno gatvės 44-ojo namo ant šaligatvio užvažiavęs automobilis partrenkė jos dvylikametį sūnų L. J. Berniukui lūžo kairysis stipinkaulis, nubrozdintas veidas. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino.
Moteris buvo šokiruota – užuot būtų ieškomas vaiką partrenkęs automobilis ir jo vairuotojas, mama gavo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos Janinos Katkutės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Nutarime rašoma: „Nuvykus pas L. J. į namus, jis paaiškino, kad vasario 20 dieną apie 17 valandą nuo namo, kuriame gyvena, bėgo per važiuojamąją kelio dalį į kitą gatvės pusę ne pėsčiųjų perėjoje. Baigdamas perbėgti į kitą gatvės pusę, pastebėjo iš dešinės pusės atvažiuojantį „BMW“ markės automobilį, kuris jau buvo, vengdamas susidūrimo su vaiku, užvažiavęs ant dešinės kelio pusės šaligatvio. Vaikas užbėgo ant šaligatvio ir ten buvo partrenktas juodos spalvos „BMW“ markės automobilio. Mašina trenkėsi berniukui į dešinę šlaunį, po šio smūgio vaikas nugriuvo ant kairiojo šono. Iš sustojusio automobilio išlipo du vyriškiai, kurie priėję berniuką pakėlė, liepė jam pavaikščioti, paklausė, ar gerai jaučiasi. Vaikui patvirtinus, kad viskas gerai, vyriškiai sėdo į automobilį ir nuvažiavo, o L. J. nuėjo namo. Kai grįžo namo, jam pradėjo skaudėti ranką. Nuvykus į Plungės rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių, vaikui diagnozuotas dešinės kojos blauzdos sumušimas ir kairės rankos stipinkaulio lūžis.
L. J. apklaustas. Iš apklausos matyti, kad L. J., neįsitikinęs eismo saugumu, bėgo per gatvę. Automobilio vairuotojas, pamatęs vaiką važiuojamojoje dalyje, bandė išvengti susidūrimo, pasukdamas į dešinę ir taip užvažiuodamas ant šaligatvio, tačiau susidūrimo nepavyko išvengti.
Automobilio vairuotojas neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Pabendravęs su vaiku ir įsitikinęs, kad šiam nieko nenutiko, nuvažiavo. Tikėtina, kad automobilis nebuvo sugadintas. Nenustatyta nusikalstamos veikos požymių, numatytų LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutariama atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d.“
Kitą dieną po įvykio gavusi tokį raštą, L. Jurgilienė sakė buvusi apstulbusi. Anot moters, nesuprantama, kaip tyrėja, mačiusi sugipsuotą vaiko ranką ir nubrozdinimus ant veido, gali rašyti, jog nieko tokio neįvyko ir vairuotojo kaltės nėra. O baisiausiai skamba tai, jog „tikėtina, automobilis nesugadintas“.
Berniuko mama, gavusi nutarimą apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, kreipėsi į advokatą. Surašiusi skundą dėl gautojo nutarimo ir pateikusi jį Plungės rajono apylinkės prokuratūrai, vasario 24 dieną L. Jurgilienė gavo raštą, jog ikiteisminis tyrimas bus pradėtas ir jį turi atlikti Plungės policijos komisariatas.
Praėjo pora savaičių, tačiau, pasak moters, jos advokatas sužinojęs, kad iš įvykio vietos nuvažiavusio automobilio niekas net nebandė ieškoti. Nors, jos manymu, tai buvo galima padaryti peržiūrint filmuotą medžiagą. Kadangi nukentėjęs berniukas sakė, jog automobilis nuvažiavo miesto centro link, prie „Senukų“ prekybos centro esančios kameros galėjo užfiksuoti tuo laiku važiavusį tamsios spalvos „BMW“ automobilį.
Policijai apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu pranešė nežinomas liudytojas. Deja, kaip sakė L. Jurgilienė, kol atvyko policijos ekipažas, įvykio vietoje nei nukentėjusiojo, nei kaltininko, nei liudytojų nebebuvo. Moteris stebėjosi: kodėl policijos pareigūnai nebando ieškoti liudytojo, pranešusio apie nelaimę. Be to, moters teigimu, viską matė ir du berniukai Karolis bei Deivydas. Apie tai L. Jurgilienė sakiusi ir tyrėjai, atvykusiai apklausti jos sūnaus.
L. Jurgilienė sakė susidūrusi su pareigūnų abejingumu ir visiškai nesuprantamu elgesiu – jos manymu, nededama jokių pastangų, kad būtų surastas vairuotojas. Tad abejojanti, ar sulauks kokio rezultato. Todėl norėtų, kad atsilieptų žmonės, matę įvykį, kai ant šaligatvio buvo partrenktas vaikas. Tai įvyko vasario 20 dieną apie 17 valandą Dariaus ir Girėno gatvėje, ties 44-uoju namu.
O gal ir liudininkas, paskambinęs į policiją, atsilieptų? Gal kas įsidėmėjo tamsios spalvos „BMW“ markės automobilio valstybinius numerius? Jei ką nors žinote ar matėte, L. Jurgilienė prašo paskambinti jai telefonu 8 653 39788.
Telefonu kalbinome Plungės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkę Loretą Tamaliūnaitę. Kadangi ikiteisminis tyrimas vyksta, pareigūnė ne viską gali komentuoti. Anot jos, netiesa, kad visiškai nieko nedaroma, tiesiog viskas dėliojama po truputį. Berniuko mama, parašiusi prašymą, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga ir teikti savo prašymus. Pasinaudodama proga, pareigūnė taip pat prašo: jei ką nors žinote ar matėte įvykį, praneškite telefonu (8 448) 77316.
Suprantamas ir mamos rūpestis, ir pareigūnų darbo specifika. Tačiau lieka neaišku: kodėl suaugęs žmogus, partrenkęs vaiką (nors galimai yra ir paties vaiko kaltės), šimtu procentu tiki, jog nieko rimto neatsitiko, ramiai sėda į automobilį ir nuvažiuoja? Juolab kad ryškūs nubrozdinimai ant vaiko skruosto ir pasmakrės išsyk buvo matomi.
Taip pat neaišku, kodėl pareigūnai tik tada, kai berniuko mama nusprendė ieškoti teisybės ir vairuotojo, sugalvojo paprašyti visuomenės pagalbos?
Kad būtų aiškiau, kas kaltas ir kokių veiksmų reikėjo imtis šioje situacijoje, panorome išgirsti nešališkos advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ Plungės skyriaus teisininkės Indrės Volkavičiūtės komentarą:
„Faktas, kad vaiko sužalojimų nebuvo galima pastebėti iš karto po įvykio, nėra pagrindas pasitraukti iš įvykio vietos, nes ne tik vaikai, bet ir suaugusieji nuo patirto šoko ir išgąsčio iš karto nepajaučia skausmo ar patirto sužalojimo.
Kitas aspektas – įvykio vietoje stovi įspėjamieji ženklai, įspėjantys apie vaikus, taip pat yra (ar bent anksčiau buvo) įrengti greičio mažinimo kalneliai, o tai reiškia, kad kelio ruožas yra pavojingas, todėl vairuotojai turėtų būti atidesni, sumažinti greitį. Deja, iš aplinkybių nėra aišku, kokiu greičiu važiavo minima transporto priemonė, tačiau tai, kad, stengdamasis išvengti įvykio, vairuotojas nusprendė užvažiuoti ant šaligatvio, o ne bandyti sustoti, leidžia kelti hipotezę, kad greitis galėjo būti didesnis nei leistinas. Šiuo atveju stabdymo žymes (arba jų nebuvimą) turėjo fiksuoti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Taip pat vaiko motina minėjo, kad neieškoma, nerandama liudytojo – jeigu asmuo dėl įvykio skambino į policiją, reikėtų jo duomenų pabandyti ieškoti ten. Paprastai pagalbos skambučiai turėtų būti įrašomi bei fiksuojami asmens duomenys“.
