„Plungės“ laikraščio redakcija vis sulaukia sodininkų bendrijų gyventojų prašymų išsiaiškinti, kada gi bus asfaltuojama Kaušėnų kaimo Babrungo gatvė (žvyrkelis link Noriškių kaimo, einantis palei kelias sodininkų bendrijas). „Mums jau ne vienerius metus žadama, kad gatvė bus asfaltuojama. Eismas ja intensyvus, tad dūstame nuo dulkių. Juolab kad tiesiant vandentiekio ir kanalizacijos trasas palei gatvę teko pašalinti medžius, krūmus. Sodininkų bendrijose gyvena daug žmonių, bet jų interesų nepaisoma“, – piktinosi žmonės.
Šalia Babrungo gatvės įsikūrę sodininkų bendrijų gyventojai seniai maitinami pažadais, kad duobėtas ir dulkantis kelias tuoj tuoj bus išasfaltuotas. Tačiau žodžiai kūniško pavidalo niekaip neįgauna. „Mums apmaudu, kad ta gatvė pamiršta. Juk čia šitiek žmonių gyvena. Turtingiesiems Medelyno gatvę sutvarkė, o už sankryžos, kur jau prasideda Babrungo gatvė, taip ir liko žvyrkelis. Na, žinoma, pas mus nei meras, nei joks kitas valdininkas negyvena, tad mūsų balsas, lyg šuns, į dangų neina“, – apmaudu dalijosi sodininkai.
Nausodžio seniūnas Darius Preibys patvirtino, kad Savivaldybė lėšų Babrungo gatvei asfaltuoti žada keleri metai. „Pernai pinigų neskyrė, šiemet – taip pat. Kiek žinau, finansavimas svarbesniam objektui – į tunelio po geležinkeliu prieigas – buvo nukreiptas. Dabar šnekama, kad 2017-aisiais pinigų tikrai bus“, – kalbėjo seniūnijos vadovas.
D. Preibio teigimu, Babrungo gatvės rekonstravimo projektas jau parengtas, tačiau kada bus pradėti darbai, iš tikro neaišku. Mat jie stringa ne tik dėl neskiriamo finansavimo, bet ir dėl kitos svarbios priežasties – Plungės jūros sifono būklės. „Mano žiniomis, hidrotechnikos statinys, kuriuo iš Plungės jūros išteka Babrungas ir reguliuojamas užtvankos vandens lygis, pastatytas 1962 metais. Per pastaruosius kokius 20 metų prie to statinio niekas nėra nė piršto prikišęs, tad jo būklė sunkiai prognozuojama. Čia jau lankėsi ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento komisija, ir Plungės rajono savivaldybės administracijos vadovai. Visi pritaria, kad būtina atlikti išsamią viso hidrotechnikos statinio, kurį vadiname Plungės jūros sifonu, ekspertizę“, – pasakojo Nausodžio seniūnas. Beje, atlikus pirminius tyrimus, eismą per tiltą, einantį palei Plungės jūrą, nutarta riboti – kelias susiaurintas iki 4,5 metro, juo važiuoti gali ne sunkesnės kaip 8 tonų transporto priemonės.
Jei atlikus ekspertizę būtų nustatyta, kad Plungės jūros hidrotechnikos statinį būtina remontuoti, kelio tvarkymo darbai, žinoma, būtų nukelti. Kokiam laikui, sunku prognozuoti, nes tokį objektą vargu ar kas greitai sutvarkytų.
Pasak D. Preibio, į minėtąjį projektą yra įtraukta Babrungo gatvė (apie 1,6 km), pėsčiųjų ir dviračių takas palei ją ir tilto remontas. „Tiesa, gatvės rekonstravimo projektas buvo paruoštas prieš kokius 4–5 metus. Kadangi darbai nevyko, o toje teritorijoje daug kas pasikeitė – įrengti inžineriniai tinklai, suformuota naujų sklypų, – jį teko koreguoti. Dabar dar įtraukti takai ir tilto remontas“, – paaiškino seniūnijos vadovas.
Seniūno įsitikinimu, net jeigu tektų remontuoti hidrotechnikos statinį, Babrungo gatvės remonto nereikėtų stabdyti. Tokiu atveju geriausia išeitis būtų projektą išskirti į dvi dalis: pirmiausia asfaltuoti gatvę, o vėlesniam etapui pasilikti tilto tvarkymą.
Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis sakė, kad šiemet Babrungo gatvė buvo įtraukta į tikslinių remontuotinų objektų sąrašą, bet Lietuvos automobilių kelių direkcija jos nepatvirtino ir lėšų neskyrė. Kitąmet esą prašymas skirti pinigų vėl bus teikiamas.
„Bendrovė „Ekoelektra“, kuri dabar vadinasi „Vaizga“, valdanti kiek toliau esančią Babrungo hidroelektrinę, turi prižiūrėti ir hidrotechnikos įrenginį. Kiek žinau, aplinkosaugininkai jiems liepė atlikti ten kapitalinį remontą, bet man jis panašesnis į kosmetinį“, – kalbėjo A. Krauleidis.
Sutvarkyti Babrungo gatvę ir tiltą esą nebus labai paprasta, nes kelininkai neleidžia net pasvajoti, kad tuo tiltu galėtų važiuoti sunkiasvoris transportas. „Tai senas įrenginys, kuris tokioms mašinoms nebėra tinkamas. Taip, pastatėme ženklus ir eismą juo tarsi ribojame. Bet argi pas mus paisoma ženklų? Kad sunkiasvoriai automobiliai ten nevažinėtų, būtina griežta kontrolė. Tik jos nėra. O kad kelias ir tiltas būtų pritaikyti sunkvežimiams, reikia didelių rekonstrukcijų ir visai kitokių sprendinių. Juk tokiam transportui važiuojant yra ir svoris, ir vibracija. Taigi užtvanka vieną dieną gali ir neatlaikyti. O tada jau ne vienas išsimaudytų“, – dėstė Savivaldybės administracijos direktorius.
Taigi konkrečių atsakymų į sodininkų klausimą, kada bus asfaltuojama Babrungo gatvė, kol kas nėra. Padėtis miglota – ir dėl finansavimo, ir dėl Plungės jūros hidrotechnikos įrenginio būklės.
Turbūt Savivaldybės administracijos direktorius nevažinėja šiuo keliu,nes sunkiasvorių automobilių eismo ribojimo ženklų nėra.Pavasarį sodų bendrijų pirmininkai kreipėsi į saugaus eismo komisiją,buvo atsakyta kad riboti sunkiasvorių eismo negali,na taip kelias netinkamas važiuoti,bet uždraust negalime. Turbūt labiausia suinteresuoti ,kad vienos didelės įmonės sunkiasvoris transportas galėtų važiuoti.Žadėta pastatyti greičio ribojimo ženklus,bet jau ir vasarą įpusėjo,tačiau jų nematyti.Niekam nerūpi eiliniai gyventojai,tegul skęsta dulkėse.