Tokią patarlę išrėžė Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Robertas Endrikas, kai Vietos ūkio ir ekologijos komitetas svarstė 2014–2020 metų Plungės rajono gatvių ir kelių tinklo dalies plėtros ir priežiūros programos įgyvendinimo tvarkos aprašą.
Klausimą komitetui pristatęs Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojas Arvydas Liutika akcentavo, kad minėtąją tvarką analizavo Valstybės kontrolės tarnyba. Kontrolieriams šis tas nepatikę, tad rekomenduota tvarką koreguoti. Priekaištų buvę dėl to, kad rajono gatvės ir keliai kartais tvarkomi neatsižvelgiant į sudarytą ir Savivaldybės tarybos patvirtintą eilę. Taigi eiliškumas pažeidžiamas, o aprašo, kokiais atvejais ir dėl kokių priežasčių tai galima daryti, nėra.
Komiteto nario R. Endriko nuomone, gatvės ir keliai išties dažnai tvarkomi ne pagal eilę, nors jos būtina laikytis. Juolab kad plungiškiai tą eilę žino ir piktinasi, kai nei iš šio, nei iš to gatvės ar keliai „perstumdomi“. Anot politiko, ydinga, kad pirmenybė teikiama objektams, prie kurių tvarkymo privatininkas prisideda 20 proc. reikalingų lėšų. „Turtingam tie 20 procentų – maži pinigai, o Savivaldybei teks padengti 80 proc., ir tai bus didžiulės sumos. Su tokia tvarka tiesiog tarnausim turtingiesiems, tiesdami kelius į jų namus, įmones. Bus kaip toj patarlėj, kurioje sakoma, kad bagotam ir velnias į košę taukais šika“, – piktinosi R. Endrikas.
Jam pritarė ir Asta Beierle Eigirdienė, sakydama, kad prioritetą reikia teikti ne prisidėjimui, o eismo intensyvumui ir tankiai apgyvendintoms vietoms. „Jei pirmenybę teiksim prisidėjimui, pradėsim asfaltuoti periferijas. Susimes kokios dvi bendrovės tuos 20 procentų, o Savivaldybė pridės 80 ir klos kelią į jų įmonę. Tokia tvarka labai pavojinga, slidi ir nesociali“, – kalbėjo Savivaldybės tarybos opozicijos lyderė.
Valdančiajai daugumai atstovaujantys komiteto nariai opozicijos atstovams atsikirto, argumentuodami, kad Savivaldybės taryba dar pernai patvirtino tvarką, kurioje numatyta, kad pirmenybė teikiama toms gatvėms ir keliams, prie kurių prisideda ir privatus kapitalas – fiziniai ar juridiniai asmenys. Tačiau tai, kad objektas priskiriamas prie prioritetinių, esą dar nereiškia, kad jis tikrai bus tvarkomas.
Anot valdančiųjų, yra daugybė kitų kriterijų, į kuriuos taip pat atsižvelgiama: ar didelis eismo intensyvumas, ar vyksta maršrutinių ir geltonųjų autobusų eismas, ar objektas yra tankiai apgyvendintoje teritorijoje, ar esama grėsmių saugiam eismui. Anot komiteto narių, ir pernai buvo prašymų asfaltuoti gatves, privatininkams prisidedant 20 proc., tačiau ne visi jie buvo tenkinti. „Juk atsižvelgėme į tai, kad tos gatvės mažai važinėjamos, kad Savivaldybei brangiai kainuos, kad svarbiau yra pagrindinės gatvės mieste ir seniūnijose. Taigi baimintis, kad asfaltuosime periferijas, nereikėtų“, – kalbėjo politikai.
Kitą savaitę šį klausimą dar svarstys ir sprendimą priims Savivaldybės taryba.
Kur mažai namų ar jų išvis nėra, ten gatvės išasfaltuojamos, o kur namų ir žmonių daug – ne. Kiek šitie klerkai trins kėdes ir mėtys pinigus į kaimų šunkelių, kuriais nieks nevažinėja asfaltavimą ir imsis tvarkyti viso miesto žvyrkelius. Nusibodo laukti jau, kantrybė senka.