„Baltoji knyga“ – periferijos gelbėjimosi ratas?

„Baltoji knyga“ – tai ne grožinės literatūros kūrinys, o gražiai pavadintas dokumentas, kurį Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva kartu ruošia visos ministerijos, savivaldybės, verslininkai, bendruomenės ir kitų institucijų atstovai. Dokumentą, kuriame dešimčiai metų į priekį numatytos regioninės politikos gairės, penktadienį Plungės rajono savivaldybėje pristatė vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys.

Kaip pasakojo G. Surplys, „Baltoji knyga“, kurioje numatytas regionų vystymasis ir specializacija, rengta vienuolika mėnesių. Tiesa, ji kol kas neužbaigta – vis dar koreguojama, papildoma, tačiau jau netrukus turėtų pasirodyti ir galutinis jos variantas. „Šis dokumentas labai reikalingas. Juolab kad artėja 2020-ieji, kai prasidės naujas finansavimo laikotarpis“, – teigė viceministras.
„Mūsų tikslas buvo visiems kartu – ministerijoms, savivaldybėms, verslo organizacijoms, bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems – susėsti prie apskrito stalo ir nuspręsti, kad regioninė politika turi būti tokia ir ne kitokia. Dabar trūksta bendro matymo: vienos ministerijos mokyklas ar ligonines renovuoja, o kitos po metų ar dvejų jas uždaro. To neturi būti“, – kalbėjo G. Surplys.
„Baltoji knyga“ – sutartinis dokumentas, orientuotas į regionus ir apimantis ne tik Vidaus reikalų ministerijos kuruojamas, bet ir visas kitas sritis. Prie jo rengimo, kaip minėjo viceministras, prisidėjo apie šimtą žmonių. „Be to, aš nuolat važinėju po Lietuvą ir išklausau gyventojų pasiūlymus. Kai kurie jų taip pat atgulė į knygą“, – sakė svečias.
Anot G. Surplio, pastaruoju metu nuolat kartojama, kad Lietuva – tai Vilnius ir Kaunas, o visa kita – tuštėjanti dykvietė. Viceministras teigė su tokia nuomone nesutinkąs. Jo manymu, gyvenimas verda ir periferijoje, tačiau jai reikalingas dėmesys ir investicijos. „Taip, Vilnius jau yra tapęs europiniu miestu, kuriame pragyvenimo lygis gerokai lenkia visus kitus. Tiesa ir tai, kad vieninteliame Vilniuje nemažėja gyventojų. Tačiau žmonės gyvena ir Plungėje, Telšiuose, Akmenėje. Negi juos turime palikti likimo valiai, o viršų tempti tik Vilnių, kuris lengviausiai tempiasi?“ –
klausimus kėlė G. Surplys.
Viceministro įsitikinimu, „Baltoji knyga“ ir būsiąs tas dokumentas, kuris turėtų padėti atgaivinti regionus. Dabar ekonomikos augimas Lietuvoje – labai netolygus. Vertinti šalies pagal sostinę nieku gyvu negalima, nes Vilnius tikrai šovęs į viršų, pajamos, tenkančios vienam sostinės namų ūkiui, – gana solidžios, kai daugelyje kitų apskričių vidurkis – žemiau skurdo ribos.
Kaip sakė G. Surplys, skaičiuojama, kad Lietuva kasmet netenka 1 procento gyventojų. Ko reikia, kad emigracija sumažėtų? Viceministro atsakymas: gerai mokamų kokybiškų darbo vietų ir šiuolaikinio žmogaus poreikius atitinkančios gyvenamosios aplinkos. Ir kad tai būtų ne tik Vilniuje ar Kaune, bet visoje Lietuvoje. „Žmogui neturi atrodyti, kad Vilniuje gyventi kieta, Londone – dar kiečiau, o Plungėje – tai jau nelabai kas. Rengdami šį dokumentą siekėme numatyti tolygų visos šalies vystymąsi“, – akcentavo svečias.
G. Surplio tvirtinimu, savivaldybėms turi būti priskirta ekonominio augimo funkcija, jos turi būti suinteresuotos, kad ateitų investuotojų, kuriuos sudominti galima kvalifikuota darbo jėga, palankia mokesčių sistema, verslui plėtoti siūlomais sklypais. Be to, kaip sakė viceministras, visi regionai buvo įpareigoti identifikuoti penkias verslo sritis, kurioms būtų skiriamas ypatingas dėmesys ir kurios temptų regioną į viršų.
Pristatęs dokumentą, G. Surplys sulaukė „Baltąja knyga“ susidomėjusių plungiškių klausimų. Žmonės teiravosi, ar dokumente pakankamai dėmesio skiriama švietimui ir kultūrai regionuose, ar ne per daug viskas centralizuojama ir kt. Be to, kaip sakė susirinkusieji, keista, kad „Baltoji knyga“ nėra viešinama ir kad nėra galimybės su ja susipažinti.