Kovo 19–20 dienomis aplink Varkaliuose esantį kiaulių kompleksą uždaroji akcinė bendrovė „DGE Baltic Soil and Environment“ atliko hidrogeologinį tyrimą – paėmė požeminio vandens ir grunto bandinius. Šiandien jau gauti šių bandinių rezultatai, tačiau išvadų, kurias turi pateikti Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dar reikės palaukti. Kol kas aišku viena – tyrimo rezultatai rodo kai kuriuos nukrypimus nuo normos.
Priminsime, kad atlikti tyrimą dėl kiaulių komplekso Varkalių kaime inicijavo Plungės rajono savivaldybės administracija. Tokį sprendimą, kaip pažymėjo Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistė (ekologė) Edita Lydienė, lėmė pasikartojantys varkališkių skundai ir kreipimaisi dėl jų gyvenvietėje vykdomos ūkininkui Kazimierui Baginskui priklausančių fermų veiklos. Žmonės patiria nepatogumų dėl sklindančios smarvės iš komplekso. Varkaliuose ne kartą lankėsi aplinkosaugininkai, pasitaikė atvejų, kai gyventojų skundams tikrai būdavo pagrindo. Baimintasi ne tik dėl nemalonaus kvapo – keltas klausimas ir dėl galimo grunto, požeminio vandens užteršimo, nes, vizualiai įvertinus tvarką kiaulių ūkyje, kilo įtarimų, jog srutomis gali būti užteršti ne tik paviršiniai vandenys. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus žemės gelmės priklauso valstybei, todėl tarša, net ir privačiame sklype, yra draudžiama.
Kovo mėnesį Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas pasiūlė Plungės rajono savivaldybei atlikti tyrimą aplink Varkalių kiaulių kompleksą, nepatenkant į potencialų taršos židinį ir nepažeidžiant Biologinių saugumo priemonių reikalavimų gyvulių laikymo vietose. Fermos ir jos apylinkių teritorijos geologinei sandarai ir gruntinio vandens slūgsojimo gyliui nustatyti ir bandiniams paimti išgręžta 10 tiriamųjų gręžinių. Jie buvo įrengiami prie pat komplekso teritorijos ribos. Pranešta, jog tyrimus sunkino tai, kad ūkininkas galimai savavališkai apsitvėręs valstybinę žemę, esančią greta jo sklypo. Paimti gruntinio vandens bandiniai buvo tiriami akredituotoje laboratorijoje. Jų rezultatus dar vertins Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Hidrogeologiniu tyrimu siekta išsiaiškinti, ar fermos teritorijoje galimai esanti tarša, besifiltruojanti gilyn į gruntą, migruodama kartu neteršia ir aplinkinių sklypų požeminio vandens. Kiaulių kompleksas yra ant kalvos, nuo kurios krituliai ir įsifiltravęs gruntinis vanduo nuteka į aplinkines teritorijas.
Šiuo metu Savivaldybės specialistams jau pateikta hidrogeologinio tyrimo ataskaita. Joje nurodoma: „Remiantis gautais vandens bendrosios cheminės sudėties rezultatais, gruntinis vanduo šalia fermų teritorijos yra pakankamai geros kokybės – cheminių rodiklių reikšmės neviršija normatyvinių reikšmių, nustatytų Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose. Pagal biogeninių medžiagų (bendras azotas, nitritai, nitratai, amonis, bendras fosforas, fosfatai) kiekį gruntinis ir požeminis vanduo daugiausia patyręs taršą yra prie pietinio fermų teritorijos pakraščio esančioje gręžinių aplinkoje, kur amonio ir nitratų nustatyta daugiausia. Čia pagal bendrojo azoto rodiklį ribinė koncentracija ir didžiausia leistina koncentracija viršijama vandens bandinyje, paimtame apie 6 m gylyje iš gręžinio VF-3, o bandinyje VF-4 viršijama ribinė koncentracija. Daug amonio ir fosfatų rasta bandinyje, pasemtame iš kūdros, kuri yra prie pietvakarinio fermų teritorijos kampo. Pagal bendro azoto ir bendro fosforo kiekį kūdros vanduo pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius prilygtų labai blogai ekologinio potencialo klasei.“
Šį bandinių ataskaitos projektą turi įvertinti institucija, atsakinga už požeminius gamtos išteklius, t. y. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Kol ši nepateikė išvadų, Savivaldybės ekologė E. Lydienė nelinkusi komentuoti hidrogeologinio tyrimo Varkaliuose rezultatų. „Ar yra grėsmė aplinkai ir kokius sprendimus būtina priimti fermų komplekso atžvilgiu, bus nuspręsta gavus oficialų raštą iš atsakingos institucijos“, – kalbėjo ji.
