2021-ieji paskelbti Vytauto Mačernio metais, tad vyksta renginiai, kuriais paminimos šio poeto 100-osios gimimo metinės. Penktadienį Plungės viešojoje bibliotekoje atidengtas jaunajam klasikui skirtas bareljefas. Tai antroji įstaigos parengto ciklo „Po ūkanotu Žemaitijos dangumi. Vytautui Mačerniui 100“ dalis.
Pirmasis ciklo renginys vyko per poeto gimtadienį, birželio 5 dieną. Bibliotekos kiemelyje rodytas režisieriaus prof. Valentino Masalskio sukurtas spektaklis.
„Mūsų biblioteka gyvuoja jau daugiau kaip 80 metų. Tiek pat metų gyvename su V. Mačerniu, bet niekada nedrįsome pasipuošti jam skirtu ženklu“, – į susirinkusiuosius prabilo bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, kartu primindama, jog Žemaičių Kalvarijos biblioteka pavadinta V. Mačernio vardu, ir tai natūralu, juk visai netoli poeto gimtoji Šarnelė. Kaip sakė V. Skierienė, priimant skaitytojus, lankytojus, turistus iš Lietuvos vienaip ar kitaip nuskamba jaunasis klasikas. „Šiemet, ne tik dėl to, kad V. Mačernio 100-osios gimimo metinės, tiesiog atėjo laikas – pagalvojome, kad šitoje pilaitėje, kuri pastatyta grafo Zubovo laikais, XIX a. viduryje, ir kurios lyg ir negalėtume susieti su V. Mačerniu, reikalingas ženklas“, – kalbėjo bibliotekos direktorė. Anot jos, turėti ženklą bibliotekoje, kurioje išnaudotas kiekvienas centimetras, nėra taip paprasta. Tad už buvimą kartu ir idėjų įgyvendinimą V. Skierienė dėkojo bareljefo autorei plungiškei menininkei Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojai Beatai Zdramytei.
„Kai pamatėme eskizą, pagalvojome, kad čia V. Mačernis yra labai gerbiamas ir išaukštintas, kaip jis buvo vertas: gražiai, subtiliai, skoningai ir iškiliai“, – trumpai B. Zdramytės sukurtą bareljefą apibūdino V. Skierienė.
„Be galo malonu ne tik tai, kad šiais metais paminime tokį jauną išėjusį poetą, bet galime pasidžiaugti ir kita prasme: pas mus į miestą labai nedrąsiais žingsneliais ateina mažoji architektūra. Sakoma, kad vyras pastato namą, o moteris jį apgyvendina, kad jis būtų gyvas. Tokių gražių subtilumų reikia ir mūsų pastatams, ir miestams, ir miesteliams dėl to, kad tai mums teikia šilumą, pajaučiame vienokius ar kitokius sentimentus ir dar labiau susieja su ta vieta, kurioje gyvename“, – į renginio dalyvius kreipėsi meras Audrius Klišonis. Pasak jo, įprasta, jog bareljefe dažniausiai matomas veidas, tačiau poetą įamžinančiame matyti V. Mačernio vizija.
B. Zdramytė neslėpė, kad didžiuojasi galėjusi tokiu būdu įsiamžinti pilaitėje. „Ačiū tiems, kurie rašė projektą, ačiū, kad manimi pasitikėjote. Kiekvieną kartą ištarti žodžiai „Aš tavimi pasitikiu“ man suteikė drąsos prisiimti didžiulę atsakomybę. Juk jei pasitiki, vadinasi, negali nuvilti“, – dėkojo bareljefo autorė.
Kalbėdama apie kūrybos procesą menininkė sakė, jog su V. Mačerniu nesiskiria nuo pat pirmosios pažinties mokykloje. Ji – mažų dalykų kūrėja, juvelyrė. „Kai skaičiau V. Mačernio kūrybą, biografiją, kažkokios mintys užsifiksavo. Bet niekaip nesijungė į visumą. Prisipažinsiu – kamavo kūrybinės kančios. Norėjosi su nedaug simbolių pasakyti daug. Manau, kad pavyko“, – apie bareljefo gimimą pasakojo autorė. Jos manymu, kalnas bareljefe galėtų simbolizuoti poeto aukštumų siekį ar poetinį pakylėjimą, laiptai iš knygų – gyvenimo pažinimą per knygas arba nieko, nes visa tai tarsi subyra.
„Buvimas čia dar kartą įpareigojo perskaityti V. Mačernį. Džiaugiuosi už mus visus, kad turime puikią biblioteką, kad turime jaunų žmonių kartą, kuriai svarbi jaunojo klasiko kūryba“, – susirinkusiuosius pasveikino Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Vida Bondauskienė.
V. Mačernio eiliuoto žodžio gerbėjai po iškilmingosios renginio dalies neskubėjo skirstytis. Jų laukė arbata, saldumynai ir malonūs pokalbiai apie poetą ir jo kūrybą.
