Bausti negalima pasigailėti. Kur dėti kablelį?

Birželio 12 dienos laikraščio numerio straipsnyje „Politiniai žaidimai. Šįkart taikinyje – pušelės“ rašėme apie visuomeninės organizacijos „Vieninga Plungė“ surengtą medelių sodinimo akciją Oginskių dvaro parko pašonėje.

Kartais juokaujama, kad geras darbas nelieka nenubaustas. Taip atsitiko ir šį kartą – nekaltos pušelės sukėlė audrą tarp konkuruojančių politikų. Praėjusią savaitę Savivaldybėje sušauktame pasitarime spręsta, kaip pasielgti su medeliais „nelegalais“.
Džiaugsmas truko mėnesį
Skaitytojams priminsime, kad medelių sodinimą „Vieninga Plungė“ organizavo gegužės mėnesį. Iš pradžių atrodė, kad visi džiaugiasi tokiu sumanymu, bet… Po mėnesio akcijos iniciatorius imta „tarkuoti“ – esą medeliai pasodinti ne vietoje, neturint leidimo ir pan. Atsakomybės iš sodintojų reikalauja rajono vadovas Audrius Klišonis, neva reaguodamas į gyventojo paklausimą.
„Pušelės pasodintos ne parko sklype, o valstybinėje žemėje, kuri patenka į vizualinę parko apsaugos zoną. Pagal kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą toje teritorijoje gali būti atsodinami medžiai, kurie sunykę arba kurie užtikrintų vizualinę parko tąsą. Be to, pagal Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. patvirtintas teritorijos tvarkymo ir švaros taisykles, norint įveisti želdynus valstybinėje žemėje, reikia gauti architektūros skyriaus sutikimą“, – susitikimo pradžioje sakė Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistas Gintaras Ramonas.
Nusikaltimo neįžvelgia
Posėdyje Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas prisiminė, jog tada, kai buvo sodinamos pušelės, jis atostogavo. Telefonu paskambinęs Savivaldybės tarybos narys Robertas Endrikas informavo apie ketinimą sodinti medelius.
„Buvau atvažiavęs į tą vietą, pasakiau, kad ne parko teritorija. Nemačiau jokio nusižengimo. Oginskių parkas įkurtas buvusiame miške. Tikėtina, kad šiame parke yra buvę ir pušų, ir eglių. Tai ne palmė ar kažkoks kitoks medis, kurio nebūtų galima sodinti parke. Aš čia nematau jokio nusikaltimo“, – visuomenininkus gynė muziejaus direktorius.
Pasak A. Bakanausko, birželio 19-ąją Plungėje lankėsi Kultūros paveldo departamento (KPD) Telšių skyriaus vedėja Aurelija Ričkuvienė ir specialistas Vidmantas Dovidauskas. Direktoriaus teigimu, jie taip pat nematė jokio didelio nusižengimo.
Medeliai pasodinti be leidimo
Net ir tokie argumentai mero neįtikino. „Kalbėjau su Loreta Barysiene (KPD Telšių skyriaus vyr. specialistė – aut. past.). Pažiūrėjusi ji pasakė, kad yra kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, kuriame aiškiai nurodoma, kokie medžiai ten gali būti. Specialusis planas nesako „tikėtina“ ar „netikėtina“, jis sako, ką galima daryti“, – neatlyžo jis.
Savivaldybės vadovo poziciją sustiprino ir Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Kristinos Petrulevičienės priminimas, ką reglamentuoja kultūros paveldo apsaugos specialusis planas ir mūsų rajono teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklės. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad savivaldybės gyventojai mažai žino apie želdinių įveisimo taisykles, todėl leidimų kreipiasi labai retai.
Kadangi vos ne kiekvieno pasisakančiojo lūpose skambėjo KPD, Savivaldybės administracijos direktoriui Mindaugui Kaunui kilo klausimas, kad jei padarytas toks didelis nusižengimas, kodėl posėdyje nedalyvauja departamento atstovai.
„Jei mes siųsime oficialų paklausimą, tada pareis ne tik išvados, bet ir įvertinimas. Nereikia bausti žmonių dėl to, kad jie sodina želdinius, tačiau jie turi žinoti, kur sodinti ir ką sodinti. Galų gale yra mūsų pačių tvarka, kurioje aiškiai pasakyta, su kuo tai turi būti suderinta. Jei tokio leidimo nebuvo, pasodintos ne tos medžių rūšys… Klaidų darome visi, tiesiog klausimas, ar galime šią klaidą ištaisyti. Galima medelius persodinti kitoje vietoje ir neturėsime problemos. Manau, bent padorumas to reikalauja. Kalbame apie tai, kad gyventojai ne visada prašo leidimo, o politikai rodo, kad nereikia kreiptis, tai kodėl eilinis žmogus turėtų?“ – svarstė A. Klišonis.
Politinės „kautynės“
Į tokias pastabas M. Kaunas priminė, kad medelių sodinimą inicijavo ne politikai, o visuomeninė organizacija.
„Jei žmogus dalyvauja Savivaldybės darbe, priima politinius sprendimus, jo negalima pavadinti kitaip“, – rėžė meras ir pridūrė: – „Manau, kad viską galima tarpusavyje išspręsti. Galėjome tą padaryti ir anksčiau, bet visur emocijos. Mano manymu, visiems vienodai galioja trys šviesoforo spalvos: raudona, geltona, žalia. Tad ar reikės vienai politinei partijai kitą šviesoforą įrengti? Aiškiai matome, kad yra neatitikimas, tiesiog reikia pasiūlyti vietą, kur būtų galima persodinti, kad nereiktų želdinių išmesti.“
Kaistančias aistras bandė gesinti vicemerė Asta Beierle Eigirdienė. Ji sutiko, kad gražios akcijos iniciatoriai negerai pasielgė nesikreipę leidimo, nesusitvarkę visų reikiamų dokumentų. „Kažkaip gražiai užbaikime tą reikalą“, – ragino ji.
„Jei tie, kurie yra valdžioje, nevykdo nurodymų, tai ko mes norime iš eilinio žmogaus? Ar dvigubi standartai turi būti? Skandalas bus, jei paprašysime Savivaldybės leidimo, ateis liberalai ir persodins kitoje vietoje. Ar šitaip padaryti reikia? Galime. Ką daryti, jei atsakomybė neprisiimama?“ – vis labiau prie kryžiaus „Vieningą Plungę“ kalė meras.
Ieškos atsakymų
Kadangi kompromiso rasti nepavyko, o tolesni pasisvaidymai žodžiais vedė į niekur, K. Petrulevičienė paaiškino, jog esant konfliktui reikėtų kreiptis į KPD išaiškinimo ir laukti jų sprendimo. Tiesa, koks jis būtų, specialistė prognozuoti nesiėmė.
„Aš neabejoju, ką pasakys. Jei yra dokumentas, jie kitaip ir negali pasakyti“, – savo teisumu buvo įsitikinęs meras.
Nors ir sutiko, kad dėl leidimo sodinti medžius niekas nesikreipė, tačiau M. Kaunas ir toliau laikėsi pozicijos, kad niekas konkrečiai nepasakė, padarytas pažeidimas ar ne, reiks rauti pušeles ar ne.
„Suderinimas – būtinas. Šiuo atveju svarbu, administracija dirba ar ne, arba kai reikia, dirba, kai reikia, nedirba. Jei tokia pozicija, prašysime G. Ramono kreiptis į KPD. Bet, mano manymu, daug paprastesnis būdas – surasti kitą vietą ir pušeles persodinti. Pakalbėsiu su iniciatoriumi ir, jei matysime, kad nėra bendros kalbos, tada kreipsimės į KPD ir kviesimės administracijos direktorių dėl vertinimo“, – su švelnia grasinimo gaidele susitikimą užbaigė A. Klišonis.
Nusileisti nežada
Tai ar pavyks dviem oponentams susitarti gražiuoju?
„Skambino meras, bet jokio ultimatumo nepateikė. Aš pasakiau, kad nieko nepersodinsime. Man atrodo, kad meras dabar pats nepatogiai jaučiasi tą košę užviręs. Sako, kad Oginskių laikais parke pušų nebuvo? Bet tais laikais nei kelių, nei namų, nei geležinkelio nebuvo. Pušeles pasodinome, kad pridengtume ten esantį šabakštyną“, – telefonu kalbėjo R. Endrikas.
Anot tarybos nario, reikalavimas persodinti pušeles nesuprantamas, to padaryti nenumarinus medelių net nepavyktų. Beje, pripažino, kad jokių suderinimų nebuvo. Ir patikino, jog jei tik tokia problema – popierius visada galima sutvarkyti. „Jei kažkam trukdo pušelės, tegul rauna jas lauk. Tegu liberalai persodina. Žmonės džiaugiasi medeliais, o meras veliasi į politiką“, – kandžių žodžių rajono vadovui negailėjo R. Endrikas.
Iš tokio atsakymo supratome, kad taikos sutarties nebus. Nei viena, nei kita pusė nusileisti neketina. O kaip dėl galimos nuobaudos?
„Na, ir kas, juk nesušaudys. Jei čia būtų kokia mirtina nuodėmė, o ne popierinis reikalas… Viešųjų ryšių prasme meras patirs didesnių nuostolių, nei turi naudos pastatęs tunelį. Jei jau taip laikomės įstatymo raidės, gal pačiam merui reikėtų prisiminti, ar jis viską taip ir daro“, – savo poziciją išsakė R. Endrikas.
Ir iš tikrųjų net Šventajame Rašte sakoma: tas, kas be nuodėmės, tegul pirmas meta akmenį.