Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama, kad Šateikių miestelis lyg koks feniksas kyla iš pelenų, ypač kai kalba pasisuka apie vietos kultūrinį gyvenimą, bendruomenės reikalus. Aktyvių, savo darbą mėgstančių ir nieko už tokią savo veiklą neprašančių žmonių čia tikrai rasime. Viena jų – Jurgita Arlauskienė. Ši moteris yra jaunimo choro vadovė, kuri tikrai turi kuo didžiuotis – ar daug mūsų miestelių gali pasigirti turintys bažnytinį jaunimo chorą? Šateikiuose toks yra – Šateikių parapijos Šv. evangelisto Morkaus bažnyčios jaunimo choras „Žiburys“. Ir gyvuoja jis jau daugiau nei dešimt metų.
Jei mums aktyviai veikiantis bažnytinis jaunimo choras kelia nuostabą, tai jo vadovė Jurgita čia nemato jokio išskirtinumo. Tiesiog pavyksta pritraukti vaikus ir jaunuolius, kuriems „Žiburys“ tapo maloniu užsiėmimu. „Esame lyg šeima, labai susidraugavę“, – atvirauja J. Arlauskienė.
Sumanytojas – kunigas
„Žiburys“ ateinančių metų sausį pasitiks jau 12-uosius gyvavimo metus. Visą tą laiką prie choro vadovo vairo stovi J. Arlauskienė. Prisimindama atsiradimo momentą, ji sako, jog idėjos autorius ir iniciatorius buvo kunigas Gediminas Norvilas. Pirmoji Jurgitos ir šio dvasininko pažintis įvyko dar Alsėdžiuose, kur vietos mokykloje moteris dirbo muzikos mokytoja. Tada kunigas pasiūlęs suburti Alsėdžiuose jaunimo bažnytinį chorą. Nors mintis ir buvo realizuota, tačiau asmeninio gyvenimo pokyčiai – vaikelio gimimas ir persikėlimas į Šateikius – Jurgitai sutrukdė tęsti pradėtą veiklą.
Likimas dažnai mėgsta netikėtumus. Būtent Šateikiuose J. Arlauskienė vėl susitiko su minėtuoju kunigu, kuris, pasirodo, buvo paskirtas į Šateikių parapiją. Bažnyčios jaunimo choro idėja buvo atgaivinta. Taip prieš beveik dvylika metų atsirado „Žiburys“.
Dalyvauja visur, kur kviečia
Įdomu tai, jog šis choras vienija vien šateikiškius vaikus. Choristų amžius – nuo 7 iki 18 metų. Pasitaiko ir jaunesnių. „Kiek vaikų per tuos dvylika metų yra lankę mūsų chorą, dabar sunku pasakyti. Kaita, aišku, vyksta, vieni išeina, kiti prisijungia, bet 15–20 choristų branduolį visada išlaikome“, – kalba vadovė.
Kas padeda sukviesti vaikus į bažnytinį chorą? J. Arlauskienė sako, kad specialiai ji nieko nedaro, ir tikrai nereikia manyti, jog šis choras atsidavęs vien giedojimui. Aišku, giesmės užima didelę dalį repertuaro, tačiau jame netrūksta ir kitokių dainų, nes Šateikių parapijos Šv. evangelisto Morkaus bažnyčios jaunimo choras yra aktyvus ir kitokių renginių dalyvis. „Stengiamės dalyvauti visur, kur mus pakviečia. Įsijungiame į visus Šateikių bendruomenės renginius, dalyvaujame miestelių šventėse, aišku, bažnytinėse šventėse, adventinėse popietėse. Štai lapkričio mėnesį, minint Šv. Cecilijos dieną, esame pakviesti į Žlibinus“, – pažymi Jurgita.
Bažnytinis jaunimo choras yra ir puikus asmeninių švenčių dalyvis. Vestuvės, krikštynos – jose vėlgi jaunieji šateikiškiai šauniai pasirodo. J. Arlauskienė pasidžiaugia, kad tenka dalyvauti ir jau buvusių „žiburiukų“ šeimų šventėse, tokie momentai būna ypač jautrūs. Taigi choristai keičiasi, bet pats choras išlieka, bėgant metams netgi stiprėja.
Ir dainuoja, ir muzikuoja
„Būtumėt mus išgirdę pačioje pradžioje dainuojančius, turbūt ausis būtumėt užsikišę“, –
nusišypso Jurgita. Muzikos pedagoge Plungės specialiojo ugdymo centre dirbanti moteris įsitikinusi, kad dainuoti galima išmokti, tereikia dirbti. Tai tikrai ne įgimtas dalykas.
Taip pat J. Arlauskienė pabrėžia, kad „Žiburys“ yra ne tik vokalinis ansamblis. Choristai ir muzikuoja: groja gitaromis, saksofonu, fleita, ukulėlėmis. Vadovė džiaugiasi, kad jiems patiems pavyko įsigyti instrumentų. Pasirodo, J. Arlauskienė prieš porą metų parengė neformaliojo ugdymo programą, kurią Plungės rajono savivaldybė akreditavo ir skyrė finansavimą. Dėl to chorui atsivėrė platesnės galimybės: kaip minėta, nupirkti muzikos instrumentai, pasiūti sceniniai rūbai. Visa tai, įsitikinusi vadovė, vaikams suteikia papildomos motyvacijos lankyti chorą. Aišku, apmaudu, kad šios programos pinigai negali būti skirti choristų pramogoms – juk vaikams to reikia. Tačiau ir čia Jurgita rado išeitį – pasistengė šią vasarą savo choristams surengti stovyklą Plateliuose, su šokiais, muzika, teatru, lektorių paskaitomis. „Tokie dalykai dar labiau motyvuoja vaikus, po stovyklos atsirado norinčių lankyti mūsų chorą“, – nusišypso J. Arlauskienė.
„Žiburys“ – lyg vaikas
„Žiburys“ draugauja su Šateikių vaikų dienos centru, džiaugiasi, jog šis suteikia patalpas repeticijoms. O juk buvo metas, kai rinktis tekdavo senose ir drėgnose vaistinės patalpose.
J. Arlauskienė dėkinga savo choristų tėveliams už palaikymą, paskatinimą, nes jų dėka vaikai nepraleidžia ne tik repeticijų, bet ir dalyvavimo sekmadieninėse šv. Mišiose. „Su vaikais negalima būti labai griežtam. Jei pradėčiau juos labai spausti, noras giedoti, manau, greitai praeitų. Juk suprantama, kad vaikui ne visada pavyksta bažnyčioje ramiai pabūti“, – kalba Jurgita.
Paklausta, ar tikėjosi, kad jos vadovaujamas choras gyvuos tiek laiko, J. Arlauskienė atsako, jog pradėjęs dirbti juk niekada negalvoji, kas bus – gyveni ta diena, tačiau vertinant praėjusius metus aišku tai, jog vaikai jai yra didžiausia paskata išlaikyti chorą. „Žiburys“ man – lyg vaikas, be kurio nebeįsivaizduoju savo kasdienės veiklos. Bėgant metams vis labiau tai vertini, brangini. Džiaugiuosi savo choristais. Kiekvienas mūsų susitikimas mums dovanoja šventę būti kartu“, – tvirtina choro vadovė.
