Jėga, atkaklumas ir meilė bėgimui – tai trys kertiniai akmenys, ant kurių stovi bėgikų sėkmės istorijos. Pusmaratoniai, maratonai, ultramaratonai – kuo ilgesnė trasa, tuo daugiau ištvermės reikia sportininkui, susiruošusiam ją įveikti. Šalyje šiuo metu registruoti 138 asmenys, oficialiai įveikę 100 kilometrų trasą plentu. Tarp jų – ir iš Plungės kilęs Martynas Rašinskas. Sostinėje gyvenančiam žemaičiui bėgimas – ne tik jėgų išbandymas, bet ir būdas susijungti su gimtuoju kraštu – įsirašyti į Lietuvos bėgimo istoriją.
Gyvena Vilniuje, bet nepamiršo ir gimtosios Plungės
M. Rašinskui – trisdešimt septyneri. Panašiai pusę savo gyvenimo jis praleido Vilniuje – didmiestyje, į kurį išvyko po „Saulės“ gimnazijos Plungėje baigimo. Kaip ir dauguma jaunuolių, anuomet rinkosi aukštąją mokyklą, esančią kuo toliau nuo gimtojo miesto, nuo tėvų namų. Vilniaus kolegijoje įgijęs verslo vadybos diplomą, į Žemaitiją negrįžo – karjerą kūrė sostinėje.
„Iš miško kilęs į mišką žiūri“, – sakoma liaudies patarlėje. Nepamiršo gimtojo miesto ir Martynas – su žmona Akvile, kuri taip pat plungiškė, nuolat grįžta aplankyti tėvų, uošvių, kitų artimųjų, atostogauti. Sugrįžę mėgaujasi čia tvyrančia ramybe ir, metams bėgant, vis dažniau pagalvoja apie parvykimą gyventi į kraštą, iš kurio abu yra kilę.
Su sportu draugauja nuo vaikystės
Linksmai išeivis iš Žemaitijos pasakojo apie savo gyvenimą didmiestyje, ryšį su sportu ir aistrą bėgimui. Sportu domėjosi nuo mažumės – dar mokykliniais metais varinėjo kamuolį Alvydo Viršilo treniruojamoje futbolo komandoje, vėliau šešerius metus žaidė krepšinį tuometinėje Plungės sporto mokykloje. Gyvendamas sostinėje grįžo prie futbolo – subūrė mažojo formato futbolo komandą.
Bėgimas – gana naujas Martyno pomėgis. Meilė šiai sporto šakai neužklupo netikėtai, netrenkė kaip žaibas ar nevaldomas virusas. Tik aplinkybės ėmė ir susiklostė taip, kad nori nenori teko išmėginti kojų miklumą.
„Nepagalvokite, kad reikėjo antsvorį numesti ar nusprendžiau pradėti sveikiau gyventi. Istorija kiek kitokia: žmona per Kalėdas padovanojo bėgimo striukę ir kepurę, pats nusipirkau bėgimo laikrodį. Nepigiai kainavo – 265 eurus. Negulės juk nenaudojamas. Turėjo daiktai man atidirbti, todėl nusipirkau bėgimo batus ir 2018 metų rugpjūtį išsiruošiau į pirmąjį maratoną“, – prisiminė „rimtesnio“ bėgimo pradžią M. Rašinskas.
Antrą maratoną bėgo tais pačiais metais Kūčių dieną – išbėgo nuo Plungės miesto Kalėdų eglės į Platelius. Šalta, pasnigę, medžiai balti – mėgavosi Žemaitijos gamta entuziastas, o Plateliuose prie jo dar draugas prisijungė.
Pirmąjį oficialų maratoną vyras nubėgo 2019 metais Vilniuje.
Įkvėpė kraštiečio Andriaus Preibio sėkmė
Apetitas auga bevalgant, augo ir bėgiko Martyno norai. Maratonų nebeužteko, tad bėgimo varžybose vaizdingoje Kuršių nerijoje jis įveikė 70 km maršrutą, vingiavusį kopomis.
Kai tiek nubėgta, galima pagalvoti ir apie ilgesnę trasą. Tuo metu Lietuvoje labai pradėjo populiarėti 100 kilometrų distancija. Vienas iš M. Rašinsko pažįstamų plungiškis Andrius Preibys sėkmingai pasirodė tokiose varžybose – jo rezultatas antras Lietuvoje. Kraštiečio pavyzdys skatino pamėginti, tad šių metų kovo mėnesį M. Rašinskas nusprendė įveikti 100 kilometrų Vingio parke. Pavyko! Ir jau rugsėjo 7 dieną, po intensyvesnių treniruočių pas trenerį Aleksandrą Sorokiną, buvęs plungiškis kepinant saulei kartu su kitais 17 entuziastų stojo prie 100 km bėgimo varžybų starto linijos.
„Kuris laimėsime: aš ar skrandis?“
„Atbėgo šeštas“, – galėtume parašyti, tačiau tarp starto ir finišo – 8 val. 39 min. 42 sek. Laikas, pareikalavęs nežmoniškų pastangų ir ypatingo atkaklumo.
„Esu įpratęs bėgioti, tad prieš varžybas jaudulio nejaučiau. Mačiau: tėtis į mano pusę net nežiūri, mama, įtariu, rožinį rankoje suko. Suprantu juos, toks atstumas – ne juokas. Nors galvojau, kad esu gerai pasiruošęs, staigmena laukė ir manęs. Tądien taip „sustreikavo“ skrandis, jog iki 50-ojo kilometro galvojau, kad teks „nusiimti“. 66-ajame kilometre padrąsino ir jėgų suteikė „savi“ sirgaliai: tėvai, Akvilė, sūnūs Jonas ir Motiejus, draugai – vaikai su marškinėliais, artimieji laikė iškėlę plakatus. Trumpas jėgų antplūdis, o nuo 75-ojo kilometro vėl užvaldė mintis: kuris laimėsime – aš ar skrandis?“ – pasakojo bėgimo entuziastas.
Įsirašė į bėgimo istoriją
Martynas nepasidavė ir pasiekė savo tikslą. Kaip ir svajojo, jo pavardė įrašyta į Lietuvos 100 kilometrų bėgimo plentu istoriją. Lietuvoje šiuo metu yra 138 asmenys, oficialiai plentu nubėgę 100 km. M. Rašinskas šiame sąraše 33-iasis pagal rezultatą.
Palaikomas artimųjų bėgimo entuziastas sukūrė istoriją, įkvepiančią nebijoti, drąsiai svajoti ir siekti daugiau. Įspūdinga bėgiko kelionė į tikslą nebūtų tokia pilna be jo šeimos palaikymo. Žmona, sūnus stovėjo šalia, skatino ir palaikė kiekviename žingsnyje. Šeimos parama buvo esminė, padėjusi įveikti ne tik fizinius, bet ir emocinius iššūkius ilgų distancijų bėgimuose.
Pašnekovas kalbėjo, kad šiuo metu numatęs sau kitą užduotį – pagerinti rezultatą pusmaratonyje (21 km).
Ilgos distancijos vargina, sekina, alina organizmą, kartais sunku suprasti, kodėl bėgimo entuziastai trasoje atiduoda tiek daug jėgų. M. Rašinskas į šį klausimą atsakė labai paprastai: „Bėgu, nes man patinka bėgti.“
