Tverų seniūnijoje gyvena maždaug 1 700 žmonių. Nuo Rietavo kiek nutolusiame miestelyje verda įdomus gyvenimas, nes tveriškiai – ne tik savo krašto, tarmės patriotai, bet ir žemaitiškų tradicijų puoselėtojai.
Tveriškiams niekada netrūko meilės savo miesteliui – senovės Žemaitijos sostinei. Dar daugiau galimybių garsinti gimtąjį kraštą atsirado Tverams tapus „Mažąja Lietuvos kultūros sostine-2018“. Jau šį rugsėjį bendruomenės atstovai važiuos į Vilnių, kur parodys meninę programą, pristatys savo istoriją, kultūros, kulinarijos paveldą. Juk net sostinėje galima pasigirti, kad Tverų bažnyčia viena iš didžiausių medinių šalyje ir kitąmet minės garbingą 400 metų sukaktį, papasakoti apie tradicinę kraštiečių sueigą, paskleisti garsą apie Lopaičių piliakalnį, pasidalyti gerąja patirtimi, kaip bendruomenė, dirbdama išvien, miestelio kasdienybei suteikia šviesių spalvų, brandina gyventojų suvokimą, kad bendromis pastangomis užaugintas vaisius – daug gardesnis. Be jokių abejonių, idėjų nestokojantys žemaičiai išaus gražiausią drobę apie Tverus.
Rietavo kultūros centro Tverų filialo vedėjos Irenos Liškuvienės nuomone, tveriškiai nepritrūks entuziazmo atsakingai nešti mažosios kultūros sostinės vėliavą. „Su dideliais iššūkiais ar papildomais darbais susidurti neteks, nes su kultūros sostinės vėliava ar be jos gyvenimas miestelyje visada virė. Aktyvi bendruomenė, kultūros namai, mokykla, Bažnyčia dirba bendrai, o suvienijus pastangas pasiekiama geriausių rezultatų. Kasmet paminime valstybei svarbias datas. Kad renginiai būtų įdomesni, informatyvesni, pritrauktų jaunimo, ieškome ne tik naujų formų (koncertai, filmų peržiūros, istorinės konferencijos, įvykių dalyvių prisiminimai), bet ir keičiame jų organizavimo vietas. Vienais metais gyventojus sukviečiame bažnyčioje, kitais – kultūros namuose, mokykloje ar miestelio aikštėje. Šiemet labai didžiavomės tuo, kad „Tautiška giesmė“ sklido Lopaičių pievomis ir kloniais. Tokio reginio neįmanoma pamiršti. Buvo nuostabu matyti minią žmonių, plūstančių ant piliakalnio iš visos Rietavo savivaldybės, kad pasveikintų savo valstybę gimtadienio proga vieningai giedodami himną. Dalis tveriškių – folkloro ansamblis „Kermušie“ – liepos 6-ąją pasitiko Dubingiuose, kur dalyvavo tautinio kostiumo konkurso „Išausta tapatybė“ baigiamajame ture, garsindami ne tik Tverų, bet ir Rietavo vardą“, –
pasakojo kultūros namų vadovė.
Kaip vieną labiausiai nusisekusį ir vis populiarėjantį renginį tarp liaudies muzikos mėgėjų I. Liškuvienė minėjo festivalį „Užsilėpso aš ont kalna“. Kasmet į šią šventę atvyksta vis daugiau ir įvairesnių kolektyvų iš visų šalies regionų, kas jai suteikia daug gražių spalvų – skirtingi kūriniai, skirtingas muzikinis atlikimas, skirtingos tarmės ir skirtingi kolektyvų apdarai. Penkerius metus iš eilės vykusio ir tradiciniu tampančio festivalio idėją padiktavo aplinka: gyvenant šalia tokio gražaus piliakalnio magėjo jį populiarinti kad ir per muziką. Tuo labiau kad svečiams turi ką parodyti ir namiškiai. Visus anksčiau kultūros namuose buvusius ansamblius į vieną – „Kermušie“ – sujungė meno vadovas Arūnas Gedmantas. „Šis vadovas – folkloro fanatikas. Tik jo dėka pažinome tikrąją liaudies kūrybą, prisilietėme ne prie stilizuoto, bet prie autentiško folkloro, ir mokomės jį mylėti – dainuoti ir klausytis“, – sakė I. Liškuvienė.
Neatsiejama Tverų dalis – tradicinė Tveriškių sueiga, rengiama per Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidus. Renginys suburia dabar šiame krašte gyvenančius ir kažkada gyvenusius žmones.
I. Liškuvienės teigimu, laikas keičia žmonių įpročius. Kol nebuvo socialinių tinklų, sueiga buvo puiki proga susitikti giminėms, pamatyti vieniems kitus, sužinoti, kuriam kaip sekasi. Per šventę pasimatydavo ir klasės draugai, tad miestelis tomis dienomis ūžte ūždavo nuo žmonių. Dabar, atsiradus virtualioms bendravimo galimybėms, vieni apie kitus viską žino ir be susitikimo. Nebėra to troškulio pamatyti, pabendrauti, tad renginys nebesutraukia tokio gausaus būrio kraštiečių.
Tveruose ne tik puoselėjamos senosios tradicijos, bet ir atsiranda naujų. Vasarį, per Šv. Agotos dieną, surengta Duonos pagerbimo šventė. Iš jos kiekvienas dalyvis į namus grįžo nešinas ne tik šiltomis emocijomis, bet ir gabalėliu bažnyčioje pašventintos duonos.
Apie gerumą daug kalbama tradicinėse advento vakaronėse, kur pagerbiami plačias širdis turintys seniūnijos gyventojai.
Neseniai atgijo graži tradicija sukviesti į būrį senjorus. Anot I. Liškuvienės, tai ypač svarbi ir jautri šventė. Matyti energijos kupinus, bendravimo išsiilgusius senuosius tveriškius, suteikti jiems galimybę padainuoti, pašokti, prisiminti jaunas dienas – neapsakomas jausmas.
Tveriškiai organizuoja Motinos dienos šventes. Šiemet ją bažnyčioje surengė gimnazijos bendruomenė. Birželį pirmą kartą paminėta Tėvo diena.
Daug galvų gerų idėjų sugalvoja. Viena iš tokių – kuriančių tveriškių vakaronė. Net patys renginio organizatoriai nustebo, kiek talentingų žmonių gyvena seniūnijoje – jie mezga, neria, siuvinėja, drožinėja, rašo eiles.
„Turime išlaikę daug gražių tradicijų, stengiamės sukurti ir savų. Kultūrinį gyvenimą paįvairina į Tverus koncertuoti užsukantys atlikėjai, mėgėjų ir profesionalių teatrų pasirodymai. Kaip jau minėjau, dirbame daug ir dirbsime, kol bus žmonių, kuriems reikalinga kultūra“, – patikino kultūros namų vedėja I. Liškuvienė.
