Bendrovė, kurioje sustojęs laikas

Liepos 10 d. vykusiame Rietavo savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas atnaujintas Rietavo savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas, kuriame numatoma modernizuoti šilumos ūkį, statant naują centrinę Rietavo katilinę su 3 MW ir 1 MW galingumo katilais. Tam prireiktų apie 6-7 mln. litų.

Tarybos posėdžio metu UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ direktorius Alvydas Rojus pristatė Rietavo savivaldybės šilumos ūkio specialųjį planą, kuriame numatoma modernizuoti šilumos ūkį. Jis minėjo, kad šilumos specialiųjų planų rengimą reglamentuoja įstatymai, kiekviena savivaldybė, įsirengusi centralizuotus tinklus, privalo turėti planą tam, kad būtų ekonomiškai sprendžiamos šilumos tiekimo problemos, aiškūs šilumos tiekimo būdai. Plano esmė – visa Rietavo miesto teritorija suskirstyta į šilumos tiekimo zonas: centralizuoto šilumos tiekimo, mišrią ir neapibrėžtą.

Plane analizuota 12 variantų, įvertinta, kiek kiekviena šilumos zona turi įtakos bendrai šildymo sistemai. Svarstomos įvairios galimybės: tarkim, Kulių gatvėje suvartojama mažai šilumos, todėl tos gatvės gyventojams galbūt netikslinga tiekti karštą vandenį, gal vertėtų svarstyti galimybę įrengti individualius šilumokaičius namams, atjungiant trasos dalį. Boileris kainuotų apie 1 000 Lt, tačiau, anot A. Rojaus, reikia įvertinti tai, kad prireiktų keisti elektros instaliaciją, buto vandentiekio sistemą (nes yra du vandens taškai). Taigi šis variantas – brangus.
Išklausęs A. Rojaus pranešimą, Rietavo vicemeras Jonas Eugenijus Bačinskas Tarybos posėdyje prasitarė, kad, nekreipiant dėmesio į esamą padėtį, Rietavui gresia katastrofa. Nes 1973 m. pastatytas šildymo katilas visiškai susidėvėjęs. Tiesa, A. Rojus nuramino, kad, investavus į seną, jau nebenaudojamą įrangą apie 100 000 Lt, katilas sutvarkytas, žiemą turėtų „atlaikyti“. Deja, išryškėjo kita problema – trūkinėja katilinės, esančios L. Ivinskio g., pastato sienos, nebestabilios pagrindinės konstrukcijos.
Nuvykę į UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ katilinę L. Ivinskio g., bandėme išsiaiškinti, kokia įrangos, naudojamos miestui apšildyti, būklė. Šilumos padalinio vadovas Algis Antanavičius parodė pageltusį 1973 metais pastatyto katilo techninį pasą, pavedžiojo po katilinės patalpas – ekspertų nereikia, kad pamatytum skylančias sienas. Specialistas pasakojo, kad šiemet pasiekta kritinė būklė, mat visiškai susidėvėjo katilo būgnas. Paprastai kas dvejus-trejus metus privalu keisti vamzdžius, kurie sudega. Anot A. Antanavičiaus, tai padaryti nėra sudėtinga. Na, o keičiant susidėvėjusį, apie 2 tonas sveriantį katilo būgną, teko nemažai paplušėti.
Specialistas pasakojo, kad iki šiol miestą šildantis katilas anksčiau kūrentas mazutu, tačiau, stengiantis taupyti bei naudoti ekologiškesnį kurą, 2000 m. pereita prie biokuro: kūrenama medienos drožlėmis, kurios laikomos supiltos į krūvas, po atviru dangumi. A. Antanavičius rodė nuotraukas, kuriose užfiksuotos susidėvėjusio katilo rūdys, atgyvenę vamzdžiai, supuvusi apatinė katilo būgno dalis, keitimo procesas. Anot jo, katilą tikrinę ekspertai jį peršvietė, rado įtrūkimų ir nebeleido eksploatuoti. Nesiėmus jokių veiksmų, Rietave galėjo sutrikti šilumos tiekimas.
Padalinio vadovas tikino, kad darbus bandyta atlikti minimaliomis sąnaudomis, neplanuota permūryti sienų, tačiau, vos pajudinus kelias plytas, pradėjo byrėti ir daugiau. Naują katilinės pastatą žadėta statyti dar prieš kelerius metus, bet trūko finansavimo, tad UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ vis dar dirba avarinės būklės pastate su visomis prasmėmis atgyvenusia įranga.
Pasak A. Antanavičiaus, taupant lėšas, didžiąją dalį senojo katilo išmontavimo darbų atliko UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ darbuotojai, šiek tiek teko ir pirkti. Katilui iškelti reikėjo pastatyti stovą, samdyti kraną. Jis iškeltas pro langą. Be to, teko permūryti sienas. Susidėvėjusio katilo įrangą buvo būtina atnaujinti – anot specialisto, UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ įranga nuo šiuolaikiškų atsilieka keliais dešimtmečiais, dabar tokia jau niekur nebenaudojama.
A. Antanavičiaus teigimu, susidėvėjęs 1973 m. pagaminto katilo būgnas pakeistas naujesniu – gamintu gal 1980 m., bet nesurūdijusiu. Specialistas apgailestavo, kad įranga laikui bėgant sensta, deja, finansavimo jai atnaujinti nėra. Esą dar 2000 m., pradėjus naudoti biokurą, šilumos ūkis buvo aptvarkytas iš Savivaldybės resursų, o europinės lėšos buvo skiriamos toms katilinėms, kurios kūrentos ne biokuru, o dujomis ar mazutu. Rietavą ES parama aplenkė.
Pasak A. Antanavičiaus, katilo būgno keitimo darbai pradėti gegužę, baigti tik dabar. Šiomis dienomis bus bandoma jį užkurti. Viliamasi, kad įranga atlaikys iki kito ES finansavimo laikotarpio ir sėkmingai sulauks naujos katilinės statybos. Mat vasarą vandenį šildantis, o žiemą visam miestui šilumą tiekiantis katilas eksploatuojamas be paliovos, išjungtas būna gal dvi savaites, kuomet vykdomi trasų hidrauliniai bandymai, tad nenuostabu, kad susidėvėjo.