Baigiantis 2023 metams, plungiškiai sužinojo, kad Kaušėnų kaime, Vyturio gatvėje, uždarosios akcinės bendrovės „Lit Egg“ (Kaušėnų paukštyno – aut. past.) teritorijoje, ruošiamasi statyti biodujų ir biometano gamyklą. Nieko keisto, kad prieš kelerius metus nosiai ne itin maloniais kvapais „apdalyti“ žmonės sunerimo, jog ir vėl reikės uostyti mėšlo, tik šįsyk vištų, dvoką. Apie tai buvo klausinėjama ir per pirmadienį surengtą viešą gamyklos ir kitų statinių projektinių pasiūlymų svarstymą.
Gamyklą statys Rokiškio rajone registruota uždaroji akcinė bendrovė „BOVO GAS“. Planuojama, kad paukštyno teritorijoje atsiras biodujų gamykla, keturi fermentacijos rezervuarai, biodujų valymo stotis, proceso skysčių laikymo požeminis rezervuaras, digestato buferio rezervuaras, du hidrolizės rezervuarai, hidrolizės siurblinė ir kt.
Statybos aikštelėje numatomas dalies esamų vandentiekio ir nuotekų tinklų iškėlimas, o neeksploatuojami tinklai bus išmontuojami.
Pateiktoje viešinimo medžiagoje nurodyta, kad biodujų gamyba vyks iš vištų mėšlo, o pagamintos ir išvalytos biodujos bus tiekiamos į magistralinį AB „Amber Grid“ dujotiekį.
Per dieną gamykloje būtų apdorojama apie 110 tonų vištų mėšlo. Per metus – apie 40 150 tonų. Vidutiniškai būtų pagaminama apie 8,5 mln. kubinių nanometrų biodujų per metus.
Plungiškius ir netoli paukštyno gyvenančius žmones turėtų paguosti bent tai, kad sausas paukščių mėšlas iš paukštidės bus vežamas uždaruose sunkvežimiuose į uždaras hidrolizės talpyklas ir ten iškraunamas.
Substratas, iš kurio pašalintos dujos, iš fermentatorių vamzdžiais bus transportuojamas į gamybos pastatą galutiniam apdorojimui.
Žemaitijos nacionalinio parko direktorių, Plungės rajono savivaldybės tarybos narį Ramūną Lydį domino, kur bus nuleidžiamos paviršinės nuotekos, nes teritorija bus gana tankiai užstatyta. Projektinius sprendinius pristatęs projektuotojas Vaidotas Eimutis neslėpė, kad detalieji sprendiniai dar neišnagrinėti, kad numatyti vandens rezervuarai, ir patikino: „Niekas nebus nuleidžiama į gretimus sklypus.“ O jei jau būtų lietaus nuotekų perteklius, būtų numatytos nuleidimo vietos. V. Eimutis dar pabrėžė, jog jei bus pažeisti kokie reikalavimai, pastatytas objektas nepereis ekspertizės.
Kita R. Lydį kamavusi abejonė – tai, kad projektiniuose pasiūlymuose nenumatyta jokių želdinių į miesto pusę, kad sulaikytų smarvę. Politikas teiravosi, ar numatoma įrengti kvapų matavimo stoteles. Į tokias pastabas projektuotojas atsakė, jog atlikti matavimai parodė, kad ties objekto sklypo ribomis kvapo koncentracija neviršys leistinos ribinės kvapo vertės. „Kai atveš mėšlą ir atidarys liukus, tikėtina, kad kvapai viršys normas“, – nesutiko R. Lydis.
Beje, vietiniame paukštyne susidarančio mėšlo gamyklos pajėgumams nepakaks, tad, kaip teigė V. Eimutis, per parą į gamyklą atvažiuos 13 sunkvežimių. Keturi iš jų atveš mėšlą iš „Lit Egg“, kiti keturi – iš kitų paukštynų. Penki sunkvežimiai išveš pagamintą produkciją.
Savivaldybės tarybos narį Tomą Mašeckį domino, kas bus daroma su perdirbtu („nudujintu“) mėšlu. Projektuotojas atsakė, kad jis bus išvežamas.
Tokį pat klausimą uždavė ir bendruomenės atstovu prisistatęs Vytautas Einingis. Vyras norėjo sužinoti, kaip bus šalinamas „nudujintas“ mėšlas ir ar dėl suplanuotų statybų neišsiplės sanitarinės apsaugos zonos. „Gamyklos sanitarinė zona sutaps su sklypo riba. Prisijungiant prie dujotiekio tinklų gali atsirasti tinklų apsaugos zonos“, – neslėpė projektuotojas. Ir dėl kito pilietį jaudinusio klausimo V. Eimutis paguodė: „Lauko sandėliavimo nenumatoma. O iš „nudujinto“ mėšlo gal bus gaminamos trąšos.“
Kadangi daugiau niekam nekilo jokių klausimų, T. Mašeckis siūlė numatyti bent vieną kvapų matavimo stotelę, kad įvykus avarijai ar susidarius didesnei koncentracijai būtų galima išmatuoti. Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys siūlė pagalvoti ir apie papildomų želdinių pasodinimą.
R. Lydis, apibendrindamas pasisakiusiųjų mintis, „šovė“ tiesiai į dešimtuką: „Tokiais veiksmais statytojas parodytų savo gerą valią.“
