Praėjusį ketvirtadienį į posėdį susirinkusių Savivaldybės tarybos narių laukė „topinis“ klausimas – patvirtinti 2014 metų Plungės rajono savivaldybės biudžetą. Jį „sulipdė“ Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyrius, prieš Tarybos posėdį paskutinysis palaimino Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas. Šiųmetines biudžeto pajamas ir išlaidas Savivaldybės tarybai pristatė Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė.
Pačioje posėdžio pradžioje rimtiems biudžeto svarstymams nusiteikusių politikų nuotaiką praskaidrino „Saulės“ gimnazijos moksleiviai. Jaunuoliai posėdžio dalyvius pasveikino keliomis skirtingomis kalbomis: prancūziškai, vokiškai, rusiškai, itališkai. Taip susirinkusiesiems priminta, kad 2014-ieji paskelbti Antrosios užsienio kalbos metais ir dar – kaip šiais atvirų sienų laikais svarbu mokėti ne tik anglų, bet ir kitų kalbų.
57 proc. biudžeto – atlyginimams
2014-ųjų rajono biudžetą, kaip jau minėjome, pristatė direktorė A. Beierle Eigirdienė. Planuojamos pajamos – apie 86 mln. Lt. Prie jų pridedama 620 tūkst. Lt 2013 metais nepanaudotų lėšų ir 4,8 mln. Lt skolintų, kurios bus naudojamos prisidėti prie Europos Sąjungos finansuojamų projektų. 2013 m. biudžeto pajamos buvo 83,8 mln. Lt (2,1 mln. Lt mažesnės nei šiemet), skolintasi 6,3 mln. litų.
Planuojamos šiųmetinės išlaidos – 91,5 mln. Lt, 2013 m. buvo 92,4 mln. Lt. A. Beierle Eigirdienė akcentavo, kad didžiąją dalį išlaidų (57 proc.) sudaro atlyginimai biudžetinių įstaigų darbuotojams. Algoms išmokėti reikia 53 mln. Lt. Šiųmetiniame biudžete, kaip ir ankstesniais metais, atlyginimai numatyti 11 mėnesių, suma – 3 proc. mažesnė nei reikia. Beje, 2013-aisiais nuo algų buvo „nukirpti“ 7 proc. Taigi atlyginimų atžvilgiu šie metai žada būti kiek šviesesni. Lėšos, reikalingos mokėti už šildymą, vandenį ir elektrą, sumažintos 14 proc. (pernai – net 41 proc.), nuo kitų biudžetinių įstaigų išlaidų (transportas, ryšiai, prekės, kvalifikacijos kėlimas) „nurėžti“ 34 proc., pernai suma buvo sumažinta 41 proc. Tai, kad biudžetinės įstaigos negaus tiek lėšų, kiek joms reikia, reiškia, jog skolos už šildymą, elektrą ir kitas paslaugas augs ne taip sparčiai, bet vis dėlto jos augs.
Iš socialinių pašalpų sutaupys 1,5 mln. Lt
Direktorės teigimu, Seimas patvirtino naujovę: šiemet savivaldybėms leidžiama pasilikti 67,78 proc. Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamo Gyventojų pajamų mokesčio, pernai – 57,37 proc. Procentus pavertus į litus, planuojama, kad iš Gyventojų pajamų mokesčio Savivaldybė gaus 21,4 mln. Lt (pernai –
17,4 mln.). Šis padidėjimas susijęs su tuo, kad Savivaldybė iš valstybės perima vieną iš funkcijų – socialinių pašalpų mokėjimą. Tai reiškia, kad iki šiol socialinėms pašalpoms mokėti valstybė skirdavo tikslinę dotaciją, o dabar jau reikės iš nuosavo biudžeto sukrapštyti.
Žemės mokesčio planuojama surinkti 750 tūkst. Lt (pernai – 710 tūkst. Lt), nekilnojamojo turto mokesčio – 850 tūkst. Lt (buvo 700 tūkst. Lt), rinkliavos už komunalines atliekas – 2,6 mln. Lt (buvo 2,2 mln. Lt). Iš valstybės gaunamų tikslinių dotacijų suma mažėja – 2013 m. buvo 46,4 mln. Lt, šiemet planuojama gauti 39,9 mln. Lt.
Planuodama, kiek lėšų skirti socialinėms pašalpoms mokėti, Savivaldybė turi vadovautis 2012 m. faktinėmis išlaidomis. Tais metais socialinėms pašalpoms skirta 7,8 mln. Lt. Kadangi 2013-aisiais lėšų poreikis buvo gerokai mažesnis – 6,3 mln. Lt, tikimasi, kad daugiau neprireiks ir šiemet. O tai reiškia, kad Savivaldybė turės atliekamus 1,5 mln. Lt (toks skirtumas tarp 2012 m. ir 2013 m. faktinių išlaidų). Šie pinigai įtraukti į 2014 m. biudžeto pajamas, didžioji dalis jų bus skirta pernykštėms ir ankstesnėms skoloms padengti. „Esame gavę nurodymą iš viršaus sutaupytas lėšas skirti būtent skoloms dengti. Juolab kad tų skolų turime daug“, – kalbėjo A. Beierle Eigirdienė.
Skolas grąžins pagal grafiką
Kalbėdama apie skolas, direktorė akcentavo, kad Savivaldybė vien „Plungės šilumos tinklams“ yra skolinga 1,8 mln. Lt, „Plungės autobusų parkui“ – 717 tūkst. Lt, Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui – 465 tūkst. Lt ir taip toliau. Taigi išeitų, kad Savivaldybė, nemokėdama už paslaugas, savas įmones į bankrotą varo. „Biudžetinės įstaigos per metus už šildymą sumoka apie 2 milijonus litų. Mūsų 1,8 milijono skola reiškia, kad įstaigos vienerius metus „Plungės šilumos tinklams“ nemokėjo už šilumą“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos vadovė. Tad nekeista, kad „Plungės šilumos tinklai“ Savivaldybei ir raštus rašo, ir teismais grasina.
Šiais metais skolas planuojama gerokai sumažinti. Pagal sudarytą skolų grąžinimo grafiką per pirmąjį ketvirtį jų planuojama padengti 1,4 mln. Lt, antrąjį ketvirtį – 659 tūkst. Lt, trečiąjį – 35 tūkst. Lt, ketvirtąjį – 864 tūkst. Lt.
A. Beierle Eigirdienė informavo ir apie tai, kad, svarstydami biudžeto projektą, komitetai teikė įvairiausių siūlymų. Tačiau į juos neatsižvelgta – biudžetas įtemptas, tad norint vienam skirti, nuo kito tektų atimti. „Aš siūlymų sąrašą visada turėsiu po ranka. Ir jei tik iš kur nors išlįs papildomų pajamų, į siūlymus bus atsižvelgta. O tų lėšų, manau, bus, ir prašymai bus išpildyti“, – kalbėjo direktorė. A. Beierle Eigirdienės teigimu, Savivaldybė planuoja susigrąžinti 300 tūkst. Lt pridėtinės vertės mokesčio, tikisi parduoti patalpas Senamiesčio a. 5, buvusį teismo pastatą. O tai ir bus papildomos pajamos.
Trylika pasisakė už
Savivaldybės tarybos nario Vytauto Jonučio teigimu, biudžetas rodo, kad Savivaldybės padėtis blogėja. „O jūs, direktore, nuolat teigiate, kad Plungė – aukštumoje ir kad čia gyventi gera“, – sakė V. Jonutis. A. Beierle Eigirdienė su priekaištais nesutiko: „Pernai net dešimt savivaldybių biudžeto neįvykdė, o mes, nors ir labai sudėtingai, bet įvykdėm. Tad sakyti, kad padėtis blogėja, nevertėtų.“
Užduodami klausimus A. Beierle Eigirdienei, socialdemokratai vis akcentavo Savivaldybės skolas „Plungės šilumos tinklams“. Tai už ausies užkliuvo Robertui Endrikui. „Man šypseną kelia socdemų rubikoninis rūpestis šilumos tinklais“, – sakė jis, matyt, turėdamas omenyje tai, kad įmonės interesai ginami dėl to, kad vienas iš Savivaldybės tarybos narių – socialdemokratas Juozas Šlepetis – joje dirba.
Mykolas Pronckus piktinosi: „Kas gali paneigti, kad skolos „Plungės šilumos tinklams“ auginamos specialiai. Gal norima bendrovę sužlugdyti, o paskui pigiai parduoti?“ A. Beierle Eigirdienė atsakė tik tiek: „Taip, sąmokslo teorijų gali būti įvairių.“
R. Endrikas pateiktajame biudžete įžvelgė vieną blogybę – kad nenumatytos lėšos vaikų lopšeliui-darželiui, kuris dirbtų visą vasarą, išlaikyti. „Jei nesulauksiu pažado, kad kovo mėnesį prie šio klausimo grįšim ir problemą išspręsim, aš biudžeto nepalaikysiu“, – kalbėjo R. Endrikas. Direktorė pažadėjo, jog ši problema tikrai bus sprendžiama.
Opozicija biudžetą pavadino „ant greitųjų sumestu“ dokumentu. Esą daugiau lėšų reikėjo Vaikų globos namams, lankomajai senelių ir neįgaliųjų priežiūrai, jaunimo veiklai ir kt. „Biudžetas parengtas paskubomis ir neatsakingai“, – sakė opozicijos atstovai. Beje, pastarieji (10 tarybos narių), tvirtinant biudžetą susilaikė, vienas buvo prieš, valdantieji – trylika politikų – biudžetą palaimino.
