Rugpjūčio 25 dieną Mykolo Oginskio rūmuose atidaryta paroda, skirta pagerbti žymaus plungiškio Bronislovo Lubio atminimą. Šiemet pasitinkamos šio iškilaus žmogaus 80-osios gimimo metinės. „Kokia trumpa pavardė ir koks talpus, daugiasluoksnis gyvenimas, ryškus asmenybės srautas. Pirmiausia jis buvo plungiškis, mūsų bendruomenės narys ir globėjas“, – taip apie B. Lubį parodos atidaryme kalbėjo Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas.
Kad B. Lubio atminimas gyvas, kad yra daug jį gerbiančiųjų, parodė į parodos atidarymą susirinkęs didžiulis būrys žmonių – rūmų menėje sunkiai tilpo visi atvykusieji. Renginyje skambėjo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro kvarteto atliekama muzika. Parodomu dėmesiu ekspozicijos atidarymo dalyviai atidavė pagarbą šiam iškiliam visuomenės, politikos, verslo veikėjui. B. Lubys, būdamas gyvas, vis pabrėždavo, kad neakcentuojant jam skiriamų titulų pirmiausia jis yra plungiškis. „Gimiau pačiame pasaulio viduryje – žaviojoje Plungėje. Jei tik būtų galima, norėčiau Plungėje gimti dar kartą“, – yra sakęs mūsų kraštietis.
B. Lubys gimė 1938 metų spalio 8 dieną Plungėje. 2011-ųjų rudenį jo gyvenimas nutrūko ištikus širdies smūgiui Druskininkuose. Amžinojo poilsio atgulė gimtajame mieste, viduriniosiose kapinėse, šeimos kape.
Su B. Lubio vardu siejama nemažai svarbių įvykių mūsų šalies verslo, politikos pasaulyje. Kaip per parodos atidarymą pažymėjo A. Bakanauskas, darbštumas ir kryptinga pilietinė veikla padarė šį žmogų mūsų šalies verslo simboliu, jis buvo ekonomikos ambasadorius. Tai patvirtina ir visi jo pelnyti titulai. B. Lubys – verslininkas, pramonininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos paskelbto Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, chemikas, Kauno technologijos universiteto docentas, šios aukštosios mokyklos ir Klaipėdos universiteto garbės daktaras, mecenatas, Plungės miesto ir Jonavos rajono garbės pilietis, didžiausios asocijuotos verslo struktūros Lietuvoje – Lietuvos pramonininkų konfederacijos – vadovas. 1991–1992 m. – Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas (vicepremjeras), 1992–1993 m. – Ministras Pirmininkas.
„Manau, kad B. Lubys vis dėlto daugiausia buvo žinomas kaip pramonininkas. Drąsiai galiu teigti, kad jis yra sektinas pavyzdys visiems Lietuvos verslininkams ir pramonininkams. Tai – žmogus, kuris labai atsakingai žiūrėjo į mūsų šalies ekonomikos plėtrą“, – prisimindamas B. Lubį kalbėjo Pramonininkų konfederacijos atstovas plungiškis Gintaras Morkis, kuriam dažnai teko su juo bendrauti.
G. Morkis pastebėjo, kad B. Lubys buvo tas žmogus, kuriam kilo mintis atkurti Plungiškių draugiją. „2003 metais tai pavyko padaryti, ir jis buvo paskirtas šios organizacijos prezidentu. Vėliau B. Lubys ne kartą yra sakęs, kad tarp visų tenkančių pareigų Plungiškių draugijos vadovo pareigos jam yra mieliausios“, – prisiminė Pramonininkų konfederacijos atstovas.
Savo mintimis ir darbais B. Lubys visada sugrįždavo į gimtinę. „Jo žvilgsnis į Plungę buvo per valstybingumo sampratą. Tai buvo nepaprastai šviesus ir intelektualus žmogus. Per tokius žmones kuriasi mūsų valstybė, jų dėka mes kuriame savo ateitį. Ryškus akcentas B. Lubio gyvenime buvo mecenatystė. Jo mecenatystę galima prilyginti Oginskių mecenatystei“, – savo įžvalgomis ir prisiminimais apie B. Lubį dalijosi ir Plungiškių draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė.
Kaip minėjo Žemaičių dailės muziejaus vyr. fondų saugotoja Danutė Einikienė, M. Oginskio rūmuose B. Lubio gimimo 80-mečiui skirtą parodą sudaro 32 eksponatai. Lankytojams pristatoma Seimo kanceliarijos paruošta ekspozicija. „Su Plunge susijusi medžiaga apie B. Lubio gyvenimą yra jautriausia“, – kviesdama į parodos apžiūrą, teigė D. Einikienė.
Parodos atidarymą M. Oginskio rūmuose lydėjo gėlių padėjimas ant B. Lubio kapo miesto viduriniosiose kapinėse.