Balandžio 28 dieną įvyko Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdis. Jame, be Paveldo komisijos narių, dalyvavo visuomeninių organizacijų, profesinių susivienijimų ir savivaldybių atstovai, Kultūros paveldo departamento darbuotojai, architektai. Reaguojant į sistemines paveldo apsaugos problemas, buvo aptarti šiuo metu visuomenės susidomėjimo sulaukę ir prieštaringai vertinami projektai saugomose teritorijose. Tarp diskusijos klausimų buvo ir plungiškiams aktuali tema, susijusi su naujų paminklų iniciatyvomis Oginskių dvaro parke, konkrečiai – su signatarui Bronislovui Lubiui planuojama statyti skulptūra. Dėl paminklų statymo saugomose teritorijose konstatuotas galimas įstatymų pažeidimas, savo kritišką nuomonę išsakė įvairios specialistus vienijančios visuomeninės organizacijos.
Kritikos strėlės B. Lubio paminklui
Pasak Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės doc. dr. Vaidutės Ščiglienės, šios kadencijos Paveldo komisija yra nusprendusi teikti rekomendacijas ne pavieniams, o sisteminių problemų atspindį turintiems atvejams. Tai paskatino plačiau aptarti paminklo B. Lubiui projektą, kuris yra simptomatiškas viešųjų erdvių panaudojimo įamžinimo iniciatyvoms pavyzdys, keliantis tiek paveldosaugos, tiek meninės raiškos profesionalumo klausimus. Posėdyje akcentuotas ne tokio įamžinimo tikslingumas, o pasirinktos formos paveldosaugos problema.
Dėl planuojamo B. Lubio paminklo į Valstybinę kultūros paveldo komisiją kreipėsi Plungės visuomenininkai – klubas „Oginskių dvaro bičiuliai“ ir kultūros draugija „Saulutė“. Neabejingų paveldui organizacijų atstovai neprieštarauja dėl B. Lubio įamžinimo reikalingumo, tačiau jiems kelia abejonių pasirinkta vieta – Babrungo upės pakrantė Plungės dvaro sodybos parke. Paminklas inicijuojamas Plungės rajono pramonininkų sąjungos kartu su Plungiškių draugija ir signataro giminėmis. Parke suplanuota nauja trinkelių aikštelė ir natūralistinių formų bronzinė 2,3 m aukščio B. Lubio skulptūra, aukštinama pakrantės atraminė sienelė, keičiamas reljefas. Meninis konkursas šiai įamžinimo iniciatyvai skelbiamas nebuvo. Kaip teigė „Oginskių dvaro bičiulių“ atstovė dr. Jolanta Skurdauskienė, Plungės dvaro parkas pradėtas kurti XVIII a. ir yra vienas seniausių Lietuvoje. Kartu su XIX a. dvaro ansambliu tai nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas. Nepaisant to, čia jau sulaukta keturių asmenybių įamžinimo pasiūlymų.
Kaip posėdyje atkreipė dėmesį Paveldo komisijos teisininkas Artūras Bundonis, Plungės dvarui ir jo parkui yra taikomi specialieji paveldosaugos reikalavimai. Paminklo B. Lubiui projektas keičia vertingąsias Oginskių dvaro komplekso savybes, todėl jo patvirtinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Projektu keičiamas reljefas, aukštinama atraminė akmenų sienelė, kuri perdengiama betoniniu žiedu. Projektiniais sprendiniais bus pažeisti nusistovėję vizualiniai ryšiai tarp dvaro komplekso dalių. Pagal specialųjį planą šiame parke galimas tik egzistavusio dekoro atkūrimas. A. Bundonis teigė, kad įstatymas draudžia žaloti nustatytas vertingąsias savybes ir nesilaikyti specialiaisiais planais nustatytų paveldosaugos reikalavimų. Įamžinimo saugomoje teritorijoje įstatymai nedraudžia, tačiau nauja statyba nėra galima.
Siūlymas kreiptis į prokuratūrą ir ginti viešąjį interesą
Nepaisant prieštaravimų specialiajam planui ir galimų teisės aktų pažeidimų, paminklo projektui jau pritarė Plungės rajono savivaldybės Kultūros ir meno taryba, o Kultūros paveldo departamento (KPD) Telšių–Tauragės teritorinis skyrius išdavė sąlygas ir patvirtino projektinius pasiūlymus. Tai svarbus žingsnis link projekto įgyvendinimo.
Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. V. Ščiglienė konstatavo, kad valstybinių institucijų leidimų išdavimas kuria akivaizdų konfliktą, kuris gali sukelti pasekmes ir sukurti precedentą žymiems asmenims įsiamžinti vertingiausiose Lietuvos vietovėse. Galutinio projektinių pasiūlymų suderinimo atveju A. Bundonis siūlė kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, nes nacionalinės reikšmės objekto apsaugos negalima išspręsti tik vietiniu lygmeniu.
Susiklosčiusi situacija sukėlė atgarsį specialistų organizacijose. Per posėdį kalbėjusi Jurgita Kristina Pačkauskienė, Lietuvos dailės istorikų draugijos pirmininkė, teigė, kad specialistai abejoja tiek skulptūros menine verte ir kokybe, tiek vietos jai parinkimu. Anot J. K. Pačkauskienės, galimos ir kitos įamžinimo formos, pavyzdžiui, atminimo lenta ar medžio pasodinimas.
Dr. Dainius Labeckis, istorikas ir parkų tyrinėtojas, „ICOMOS Lietuva“ narys, pabrėžė, kad paminklo B. Lubiui projektas turi akivaizdų neigiamą poveikį paveldui. Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė išreiškė apgailestavimą, kad tokiuose projektiniuose pasiūlymuose nėra nurodomas skulptūros autorius. Realizuojant panašias iniciatyvas pirmininkė rekomendavo nuo pat pradžių įtraukti profesionaliojo meno kūrėjus, tyrėjus, meno ir vietos bendruomenes.
Reikėtų originalesnių sprendimų
Savo nuomonę taip pat pateikė Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija. Kreipimąsi pasirašė jos prezidentė dr. Rasa Antanavičiūtė ir 35 aktyviai meno kritikos lauke veikiantys profesionalai.
Pasak jų, realistinių bronzinių viso ūgio skulptūrų pridygo dideliuose ir mažuose Lietuvos miestuose, o kasdiene poza pavaizduoti bronziniai vyriškiai tampa privalomu kiekvieno miestelio atributu ir praranda originalumą, gebėjimą patraukti dėmesį, o galiausiai ir prasmę. Tokie paminklai byloja apie sustabarėjusias įamžinimo formas, stereotipinį mąstymą ir nenorą paieškoti originalesnių sprendimų, jautriau atliepiančių kontekstą.
Dailės kritikai atkreipė dėmesį, kad taip suprojektuota skulptūra siunčia klaidingą žinutę – B. Lubys simboliškai savinasi visą dvaro kompleksą, signataras tarsi pasitinka svečius kaip dvaro sodybos savininkas. Kreipimąsi pasirašę specialistai teigė, kad B. Lubiui 2015 m. Jonavoje jau buvo atidengtas tokios pat meninės raiškos paminklas, todėl siūlo projekto iniciatoriams paieškoti originalesnių ir jautresnių aplinkai sprendimų, pavyzdžiui, parke dedikuoti suolelį.
Paveldo komisijos narys Kęstutis Zaleckis kalbėjo, kad judėjimo trajektorijų požiūriu naujos sustojimo vietos atsiradimas parke keičia judėjimo ritmą, kuria kitą scenarijų, kuris nebūdingas tai erdvei. O komisijos narys Augis Gučas pastebėjo, kad net tikrieji dvarų savininkai neturėjo tradicijos sau statyti paminklus.
Priimtą sprendimą kvestionuoti – nepadoru?
Su išsakytomis ekspertų pastabomis nenorėjo sutikti KPD atstovai. Aurelija Ričkuvienė, KPD Telšių–Tauragės teritorinio skyriaus, išdavusio sąlygas ir patvirtinusio projektinius pasiūlymus, vadovė, posėdyje teigė, jog naujojo paminklo projektas atitinka rekreacinę funkciją, o planuojamas betono sluoksnis ir turėklai reikalingi parko lankytojų saugumui užtikrinti.
Anot A. Ričkuvienės, paminklas neprieštarauja specialiajam planui.
Savo pavaldinei antrino KPD direktorius Vidmantas Bezaras. Jis taip pat tvirtino, kad apie B. Lubio nuopelnus dvarui ir parkui reikėtų spręsti miestui, nes parko labui daugiausiai padarė Plungės muziejus ir Plungės rajono savivaldybė, o jų sprendimą kvestionuoti nepadoru.
Į tai atsakydamos Paveldo komisijos narės Dalė Puodžiukienė ir Dalia Vasiliūnienė paragino KPD direktorių kaip valstybės tarnautoją laikytis įstatymų ir ginti saugomų teritorijų ir visuomenės, o ne statytojų interesus.
Komisijos pirmininkė V. Ščiglienė reziumavo, kad gražiausias Lietuvos vietas svarbu išsaugoti visiems, nes tai prigimtinė žmonių teisė.
