Kartais apie žmones, kuriems nesėkmės pilasi viena po kitos, sakoma, kad nesiseka, tai nesiseka. Vienas iš tokių galėtų būti jau nebeveikiančios radijo stoties „Spindulys“ vadovas Stasys Buitkus. Dabar bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plunsta“ direktorius prieš dvejus metus sulaukė išskirtinio dėmesio – nuskambėjo dėl savo bendravimo su vienu prorusišką propagandą skleidžiančiu ir už tai į Valstybės saugumo departamento akiratį patekusiu piliečiu. Tai, kad Plungės kultūros centre patalpas radijo stoties veiklai besinuomojantis plungiškis palaiko pašnekovo poziciją, supykdė ir visuomenę, ir vietinius politikus. Tokio visuotinio dėmesio atomazga – „Spindulys“ turėjo palikti nuomojamas patalpas. Prabėgus porai metų S. Buitkus kaltinamas sukčiavimu ir dokumentų klastojimu. Balandžio 2 dieną Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose jis išgirdo nuosprendį.
Kaltu neprisipažino
Kaip nurodoma kaltinamajame akte, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nuo 2020 m. pradžios iki 2020 m. gegužės 25 d. S. Buitkus skaitmeninio montažo būdu, naudodamasis kompiuterine technika, naudodamas iš kito dokumento nuskenuotą Ž. J. parašo vaizdą, pagamino netikrą akcijų dovanojimo sutarties dokumentą, kuriame Ž. J. neatlygintinai perduoda kaltinamojo nuosavybėn 60 vienetų paprastųjų vardinių 5 473,80 euro vertės UAB „Plunsta“ akcijų. Šią netikrą dovanojimo sutartį plungiškis pateikė Registrų centrui. Akylas skaitytojas pasakys, kad galbūt įsivėlė klaida, nes klastojimo faktas įvyko 2020 m. Tikra tiesa, tačiau visa tai paaiškėjo tik 2022 m. lapkritį, prasidėjus UAB „Plunsta“ bankroto procedūroms.
Buvęs „Spindulio“ vadovas nei per ikiteisminį tyrimą, nei teisme savo kaltės nepripažino.
Teisme S. Buitkus pasakojo, jog iki 2017 m. jis dirbo tarptautinių reisų vairuotoju, o buvusi sutuoktinė Ž. J. – bendrovės „Plunsta“ direktore. Jis per radiją girdėdamas transliuojamas reklamas pasiteiravo buhalterės dėl sąskaitų. Jų esą nebuvo, buvusi žmona neva grynus pinigus imdavo sau ir siekė įmonę privesti prie bankroto. 2017 m. Ž. J. sugalvojo išeiti iš darbo, o „Plunstos“ direktoriumi tapo kitas akcininkas Ž. P. Šis neva atliko auditą ir tada esą paaiškėjo, jog moteris iš reklamų užsakovų imdavo grynus pinigus ir naudodavo juos savo reikmėms. Naujasis direktorius esą kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, tačiau iš ten buvo gautas atsakymas, jog reikia kreiptis į prokuratūrą. S. Buitkus dirbti į „Spindulį“ grįžo 2019 m. Vyro žodžiais tariant, jis labai mylėjo žmoną ir nenorėjo jai kenkti, tad į teisėsaugą nesikreipė, tačiau vietoj to pasiūlė jam atiduoti akcijas ir nemalonios istorijos neviešinti. Gavęs dovanojimo aktą, savo žodį tesėjo, menamas žmonos nuodėmes nuslėpė, atspausdino aktą, užrašė datą ir paliko buhalterei, kuri po kelių dienų jį informavo apie užregistravimą Registrų centre. Plungiškio teigimu, buvusi sutuoktinė nuo 2019 m. nebuvo atvykusi į bendrovę, neprašė sušaukti akcininkų susirinkimo.
S. Buitkaus įsitikinimu, Ž. J., atsiųsdama akcijų dovanojimo sutartį elektroniniu paštu, norėjo jam pakenkti.
Liudijimai
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Ž. J. teisme papasakojo kiek kitokią istoriją.
2022-ųjų lapkritį pas Ž. J. atvažiavęs sūnus pasakė, jog UAB „Plunsta“ iškelta bankroto byla. Moteris susirūpino, kodėl būdama akcininkė apie tai nebuvo informuota. Beje, akcijas ji įgijo po skyrybų su S. Buitkumi. Ir tik pažiūrėjusi Registrų centro duomenis pamatė, kad ji nebėra savo akcijų valdytoja, kad 2020 m. gegužę įvyko akcijų dovanojimas, ko ji nebuvo dariusi, todėl kreipėsi į policiją. Moteris patvirtino, jog iš „Plunstos“ direktorės pareigų pasitraukė 2017 m. ir nuo to laiko nesidomėjo įmonės veikla, vengė bendravimo su buvusiu sutuoktiniu ir kitu akcininku.
Teisme ieškovė teigė, jog 2018 m. vykusiame akcininkų susirinkime jai buvo daromas spaudimas perrašyti akcijas, įtikinėjant apie susidariusius nuostolius, tačiau ji to daryti nesutiko.
UAB „Plunsta“ buhaltere dirbusi moteris teisme patvirtino, kad matė dovanojimo aktą, kad jis buvo parašytas laisva forma. Liudytoja prisiminė, jog tada vadovas minėjo, kad aktą į radijo stoties elektroninį paštą atsiuntė buvusi žmona, liepė atspausdinti. Kai vadovas aktą pasirašė, buhalterė jį išsiuntė į Registrų centrą.
Trečias įmonės akcininkas Ž. P. teisme patvirtino, jog turėjo 40 proc. „Plunstos“ akcijų. Patvirtino ir S. Buitkaus liudijimą, kad 2017 m. perėmęs vadovavimą padarė įmonės finansines analizes, kad aptiko daug neapskaitytų pinigų, nors reklamos buvo transliuojamos, iš parduotuvių buvo paimamos prekės, bilietai į koncertus, į kuriuos neva važiuodavo Ž. J. Apie akcijų dovanojimą Ž. P. sakė nieko nežinantis ir į sutuoktinių konfliktą nesikišantis, nei su vienu, nei su kitu jokių santykių nebepalaikantis.
Įdomios detalės
Beje, byloje yra ir Lietuvos ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje teigiama, kad akcijų dovanojimo sutartis nėra nuskenuota nuo atspausdinto ir pasirašyto dokumento, o yra pagaminta skaitmeninio montažo būdu į lapus su dokumento tekstu įkėlus iš kito dokumento nuskenuotą tą patį Ž. J. parašo vaizdą.
Taip pat buvo tiriamas S. Buitkaus stacionarus kompiuteris. Tarp ištrintų failų buvo rasti du „Word“ formato failai su skirtingomis akcijų dovanojimo sutartimis, kuriose yra Ž. J. parašai. Tačiau šie parašai įkelti į dokumentus kaip piešiniai, kuriuos dokumentuose galima stumdyti, pasukti ir pan.
Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi UAB „Plunsta“ iškelta bankroto byla, bendrovės valdymo organams nurodyta perduoti nemokumo administratoriui visą turtą, dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su įmonės veikla. Nors buvęs vadovas S. Buitkus ir perdavė turtą bei įmonės dokumentus, tačiau tarp perduotų dokumentų nebuvo jokių akcijų dovanojimo sutarčių. Nemokumo administratorei paprašius paaiškinti, kokiu pagrindu buvo įgytos akcijos iš Ž. J., S. Buitkus nurodė neprisimenąs ir nežinantis, kur yra sutartis.
Bausmė
Išnagrinėjęs visą medžiagą teismas buvusį „Spindulio“ vadovą pripažino kaltu dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir skyrė jam subendrintą bausmę – 3 000 eurų baudą. Ją S. Buitkus turi sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismas tenkino ir Ž. J. civilinį ieškinį – iš kaltinamojo priteisti sukčiavimo būdu užvaldytų jos akcijų vertę – 5 473,80 euro. Taip pat vyrui teks valstybės naudai sumokėti 239,58 euro išlaidas už ieškovei suteiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas.
