„Per trejus metus Plungės šilumos tinklai sugeneravo 1 mln. eurų nuostolį. Tad, kaip informavo bendrovės valdyba, teismui pateiktas skundas dėl įmonės buvusios vadovės Margaritos Charitonovos veiklos, dėl kurios tas nuostolis galimai ir susidarė. Jos valdymo metu nuo biokuro pereita prie kūrenimo dujomis, o tai atnešė 800 tūkst. eurų nuostolį. Apmaudu, bet tenka konstatuoti, kad dėl to šilumos kaina šoktels 27 proc. Ir tai, mano manymu, – praėjusios kadencijos valdančiųjų priimtų sprendimų ir buvusios vadovės veiklos pasekmės“, – tokiomis įžvalgomis apie situaciją uždarojoje akcinėje bendrovėje Plungės šilumos tinkluose socialinio tinklo paskyroje praėjusią savaitę pasidalijo Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Ko gero, tai pirmas ir, galima sakyti, istorinis įvykis mūsų rajone, kai buvęs Savivaldybei priklausančios įmonės vadovas paduodamas į teismą. Kuo tai baigsis, parodys laikas, o dabar norisi išgirsti suinteresuotų pusių nuomonę.
Pirmiausia išklausėme „kaltinamąją“ M. Charitonovą. Reikia pažymėti, jog buvusi direktorė suabejojo, kad kreiptis į teismą nutarė valdyba, nes tai vadovo kompetencija.
„Jeigu prisiminsime, kaip gimė šitas ieškinys 2023 metų gruodžio Savivaldybės tarybos posėdyje, tai, sakyčiau, čia net ne Plungės šilumos tinklai turėtų aiškinti tokio ieškinio priežastis, o meras su valdančiąja koalicija.
Antra, jeigu iš tikro būtų sugeneruotas nuostolis dėl mano kaltės ar kažkokių nebūtinų sprendimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nebūtų patvirtinusi tokių sąnaudų ir kaina nebūtų kilusi, nes VERT tvirtina tik būtinąsias šilumos gamybos sąnaudas. Tai, kad VERT įtraukė į kainą šias sąnaudas, įrodo, kad jos buvo pagrįstos ir neišvengiamos. Be to, jeigu pamenate, Plungės šilumos tinklai laimėjo visose instancijose teisminius procesus prieš nepriklausomą šilumos gamintoją, įskaitant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Visų instancijų teismai pripažino, kad Plungės šilumos tinklai tuo laikotarpiu negalėjo supirkti šilumos iš „Plungės bioenergijos“. Tad visa šita mero demagogija apie neva mano sugeneruotus nuostolius yra ne kas kita, kaip politikavimas, kurį paneigia tiek teismų, tiek pačios VERT sprendimai.
Trečia, kiek man žinoma iš viešosios erdvės, man ruošiamas ieškinys ne dėl nuostolių, o dėl delspinigių, kurių nereikalavau iš rangovo. Kadangi delspinigių nereikalavau, nes tai buvo logiškiausias, teisingiausias ir racionaliausias sprendimas toje situacijoje, esu visiškai rami. Teismas yra teisingumo vykdytojas, o ne politinių batalijų laukas, todėl manau, kad bus puiki proga pagaliau sudėti visus taškus ant „i“, – komentavo susidariusią situaciją M. Charitonova.
Priminsime, jog tuometinė Šilumos tinklų vadovė delspinigių nereikalavo iš įmonės, kuri jungiamąją trasą tarp Lentpjūvės ir V. Mačernio gatvių katilinių nutiesė gerokai vėluodama.
Žinoma, smalsu buvo sužinoti, kokio dydžio nuostolius sugeneravo direktorė ir kas nusprendė kreiptis į teismą. „2023 m. gruodžio 21 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu nuspręsta įpareigoti dabartinę administraciją išieškoti nuostolių atlyginimą iš tų asmenų, kurie padarė žalą bendrovei. Šis klausimas aptartas įmonės valdyboje, kur nutarta, kad įmonė turi pateikti ieškinį dėl nuostolių. Šią dieną buvusiai bendrovės vadovei yra pateiktas ieškinys dėl 54 718 eurų nuostolių atlyginimo“, – „Plungei“ komentavo laikinai Plungės šilumos tinklų generalinio direktoriaus pareigas einantis Artūras Piekus.
Beje, meras A. Klišonis, kalbėdamas apie Šilumos tinklų veiklą, ne kartą yra užsiminęs, jog už tai, kas dėjosi Šilumos tinkluose, atsakingas ir buvęs Savivaldybės administracijos direktorius, dabartinis opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas. Priminsime, kad iki Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo Plungės šilumos tinklai buvo pavaldūs būtent administracijos direktoriui. Įstatymą pakeitus ši atsakomybė teko merui. Tad išklausėme ir M. Kauno nuomonę.
„Meras yra politikas ir jis žaidžia žmonių nuomonėmis, kadangi šilumos kaina yra labai jautri sritis gyventojams. Nenorėdamas, kad visuomenė dėl augančių šilumos kainų kaltintų jį kaip merą, jis pasitelkia elementarią psichologinę taktiką, kuri vadinasi „geriausia gynyba yra puolimas“. Audrius Klišonis mero pareigas eina turbūt daugiau nei dešimtmetį, merai turi begalę teisių, pareigų ir galimybių, tad už visus to dešimtmečio pokyčius ir įvykius rajone pirmiausia atsako būtent jis. Meras tą puikiai supranta, tą suvokia ir dalis gyventojų, tačiau kita dalis tiesiog patiki tuo, ką jis parašo ar pasako. Turbūt dalis žmonių netgi patikėtų, jei Savivaldybės vadovas pasakytų, kad dėl augančių maisto ar kuro kainų yra kaltas Jonas arba Jurgis. Būtent todėl aš nesiruošiu veltis į mero įrašų komentavimą ir jo įrašų paprastai neskaitau, o vienintelis dalykas, ką šiuo metu norisi pastebėti, – mūsų merui nėra lengva, nes jo komanda, mano nuomone, yra labai silpna ir daranti daugybę klaidų. Tikriausiai nė vienas Lietuvos meras nėra apsuptas tokių nekompetentingų žmonių kaip Audrius Klišonis. Nors su meru mėgstame viešai „pasikandžioti“ ir meras mane viešai yra įvardijęs didžiausiu savo konkurentu, man mūsų mero, jei atvirai, yra nuoširdžiai gaila. Kažkas jį įkalbino imtis veiksmų dėl Šilumos tinklų, bet pamiršo pridėti, kad nuostolius generavo ir kitos paslaugas teikiančios įmonės, tai Savivaldybės vadovas visų akyse vėl paverstas neobjektyviu vadovu, keršijančiu M. Charitonovai, bet nematančiu, kas vyksta toliau už jo keršto objektų. Jei merui prireiks pagalbos, esu pasiruošęs padėti, nes mero darbo rezultatai turi įtakos viso rajono gerovei“, – rašė M. Kaunas.
Fiasko ar pergalė? Atsakymas į šį klausimą – Temidės rankose.
