Visą praėjusią savaitę nerimo šimtmečio Dainų šventės skleidžiamos emocijos. Dainos, šokiai, muzika, teatras – po šio didžiausio mūsų šalies kultūros įvykio skraiste tilpo kone visas mūsų tautos kultūrinis palikimas. Stebint tūkstančius Dainų šventės dalyvių, dovanojančių dar gausesnei miniai žiūrovų pačius gražiausius koncertus, edukacinius renginius, spektaklius, apimdavo pasididžiavimo jausmas, ypač žinant, kad šios didelės unikalios šventės dalimi yra ir Plungės krašto kolektyvai. Į šimtmečio Dainų šventę išvyko itin gausus plungiškių būrys – net 646 dalyviai!
Dainų šventė abejingų nepalieka ir ypač tų, kurie turi progą prie jos prisiliesti tiesiogiai – būti jos unikalios programos dalimi.
Labai taiklūs Plungės kultūros centro direktoriaus Romo Matulio, kuris savo mintimis dalijosi dar prieš išvykstant į Dainų šventę, žodžiai: „Kas yra šimtmetis? Ką laiko begalybėje reiškia šimtas metų, per kuriuos subręsta pušis, o žmogus, jei lemta, nugyvena gyvenimą, regėdamas, kaip keičiasi pasaulis, ir suvokdamas, kad visa, kas jame esmingiausia, niekur nedingsta ir per amžių išlieka nepakitę“ (Dainų šventės koncepcija, www.dainusvente.lt). Šimtmečio Lietuvos dainų šventė – tai neabejotinai didžiausias, svarbiausias ir turintis neįkainojamą prasmę bei kultūrinę vertę tiek visai valstybei, tiek kiekvienam iš mūsų įvykis. Kiekvienas šį įvykį kuriame ir puoselėjame savaip. Bet kiekvieno iš mūsų indėlis yra neįkainojamas. Kad ši unikaliausia valstybės kultūros tradicija išliktų gyvybinga, regionuose nuolat vyksta meno kolektyvų intensyvus, kūrybingas ir pilnavertis veiksmas, įtraukiantis į dainų švenčių tradicijos palaikymą šimtus tūkstančių žmonių. O ši įtrauktis ir yra pagrindas visos tradicijos ir jos ilgaamžiškumo garantas. Ir tam, kad Vilniun suvažiuotų tūkstančiai muzikantų, šokėjų, dainininkų, teatralų ar amatininkų, ir tam, kad tada Lietuva tiesiog suaidėtų, suskambėtų ne tik mūsų širdyse, bet ir pasaulyje, svarbus tas nuolatinis kūrybos magiškas pasaulis. Ir kokių tik nuomonių bebūtų ir kaip mes bediskutuotume apie Lietuvos dainų švenčių vaidmenį istorijoje, ji yra reikšmingiausias kultūros įvykis ir, tikiu, išliks toks dar daug šimtmečių. O dalyvauti šiame šimtmečio įvykyje ir įsirašyti į savo atmintį, į savo vertybinį valstybės ir kultūros supratimą yra tiesiog likimo dovana. Todėl būkime džiugūs ir orūs to šimtmečio įvykio kūrėjai.
Plungės kultūros centras yra taip pat kaip koks bastionas ar šio įvykio ambasadorius regione. Nuo šventės iki šventės nuolat gaivinę, palaikę šią tradiciją didžiuliais įvykiais, koncertais, nuolatine meno kolektyvų veikla į šimtmečio Dainų šventę išlydime beveik 350 mūsų centro dalyvių delegaciją. Tai beveik 60 procentų visos Plungės rajono delegacijos. Šimtmečio Dainų šventės tūkstantinėse miniose Lietuvos kultūros istoriją rašys net 17 koncertinių Plungės kultūros centro meno kolektyvų grupių.“
Kaip minėta, į birželio pabaigoje prasidėjusią ir ilgiau nei savaitę trukusią Dainų šventę išvyko net 24 Plungės krašto kolektyvai, iš viso 646 dalyviai! Buvome viena gausiausių delegacijų ir dalyvių skaičiumi nusileidome tik Panevėžio rajonui.
Plungės kultūros centrui šventėje atstovavo vaikų ir jaunimo teatro studija „Saula“, folkloro ansamblis „Gondinga“, liaudies šokių studija „Mažasis suvartukas“ (2 jaunių, 2 jaunuolių, 2 jaunimo, 1 merginų grupė), liaudies šokių ansamblio „Suvartukas“ vyresniųjų grupė, pučiamųjų instrumentų orkestras, liaudies šokių ansamblio „Suvartukas“ vokalinė grupė, vaikų ir jaunimo liaudies šokių ansamblis „Žirginėliai“, liaudies muzikos kapela, kamerinis choras. Šateikių kultūros centrui – suaugusiųjų mėgėjų teatras „Truopnē“, folkloro ansamblis „Šateikē“, Žemaičių Kalvarijos kultūros centrui – folkloro ansamblis „Platelee“ (Plateliai), vyresniųjų liaudies šokių grupė „Sruojoks“ (Alsėdžiai), moterų šokių grupė „Šokio vizija“ (Žemaičių Kalvarija), jungtinis mišrus choras (Žemaičių Kalvarija ir Alsėdžiai). Kulių kultūros centrui – pučiamųjų orkestras, Žlibinų kultūros centrui – senjorų liaudies šokių grupė „Sausdravielis“. Platelių meno mokyklai atstovavo pučiamųjų instrumentų orkestras, jaunių choras, Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklai – du kanklininkų ansambliai, berniukų choras, jaunių choras, Plungės rajono mišrus choras „Plungė“.
