
Liepos 27-ąją Plungės rajono savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, o paskui ir visai tarybai pristatė atliktų auditų ataskaitas ir išvadas. Patikrinimų metu aiškintasi, kaip vykdomas vietos biudžetas, kaip naudojami finansiniai ištekliai, valdomas turtas.
Kontrolierė D. Jarašiūnienė nurodė, kad, vykdydama Viešojo sektoriaus atskaitomybės ir Vietos savivaldos įstatymus, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko keletą auditų: 2016 m. Savivaldybės konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir kitų ataskaitų; 2016 m. Savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio; 2016 m. vietos biudžeto sudarymo, administravimo ir vykdymo; turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisėtumo, panaudojimo efektyvumo ir ekonomiškumo 2016-aisiais.
Pasisakydama per Kontrolės komiteto posėdį, kontrolierė akcentavo, kad didžiausias pažeidimas – Savivaldybės skolos, 2016-ųjų gale siekusios 1,397 mln. eurų. „Jos metų pabaigoje negali būti didesnės, nei buvo metų pradžioje. Pas mus – būtent taip. Išaugo net 937 tūkst. eurų. Ir tai – įstatymo pažeidimas“, – kalbėjo D. Jarašiūnienė. Daugiausia skolų – už kelių remonto ir rekonstravimo darbus (apie 600 tūkst. eurų), komunalinių atliekų tvarkymą, mokinių pavežimą ir kt.
Kita problema – kad neužbaigiamos statybos ir netvarkomi dokumentai. „Turime objektų, kurie daug metų apskaitoje figūruoja kaip nebaigta statyba, nors jau seniai eksploatuojami. Kalbu apie Vaikų globos namus ir Specialiojo ugdymo centrą. Taip neturėtų būti“, – pabrėžė kontrolierė. Pasak jos, netvarkoma ir rajono gatvių, kelių dokumentacija. Skaičiuojama, kad šių objektų iš viso turime apie 1 700, bet įteisintų – tik kokie 800.
Didelė bėda – ir vidaus kontrolės trūkumas. Tai auditoriai pastebėję tikrindami, kaip seniūnijose naudojamas transportas, kaip pildomi privalomi dokumentai. „Daug netvarkos. Kelionių lapai nepildomi arba juose pateikiami netikslūs skaičiai. Tokių dokumentų – apie 50 proc. Be to, faktinis vairuotojų darbo laikas nesutampa su oficialiuoju. Deklaruojama, kad vairuotojai dirba nuo 8 iki 17 val., tačiau kelionių lapai, degalų pirkimo čekiai rodo, kad važinėjama ir kitu laiku. Vadinasi, netinkamai apskaitomas darbo laikas. Tai reikėtų griežčiau kontroliuoti“, – įsitikinusi Audito ir kontrolės tarnybos vadovė.
Tikrintojams taip pat užkliuvo vietine rinkliava apmokestinta išorinė reklama. D. Jarašiūnienės teigimu, važinėjant po seniūnijas matyti, kad reklaminių stendų tikrai esama, tačiau leidimai jiems įrengti neišduoti, vadinasi, ir mokestis nesumokėtas. Savivaldybė iš išorinės reklamos uždirbtų daugiau, jei neteiktų lengvatų tiems, kurie reklamuojasi ant savo ar išsinuomotų pastatų.
Auditoriai neigiamai įvertino tai, kad 2016-aisiais Savivaldybė daug skolinosi. Dalis pinigų panaudota prisidėti prie investicinių projektų, bet nemažai – kitoms skoloms dengti. Be to, kreditų lėšomis disponuojantis Savivaldybės administracijos direktorius tarybai neteikia ataskaitų, kada ir kam panaudojo skolintus pinigus.
Kontrolės komiteto narė Asta Beierle Eigirdienė piktinosi mūsų Savivaldybėje įsigyvenusia ydinga praktika – pirkti darbus neturint pinigų, į skolą. D. Jarašiūnienė politikės įžvalgą patvirtino: „Taip, dažnai vykdomi darbai, galvojant atsiskaityti už juos ateityje.“
Komiteto pirmininkas Robertas Endrikas turėjo pasiūlymą dėl tarnybinio transporto naudojimo: „Ar nebūtų laikas išeiti iš akmens amžiaus ir kelionės lapus pakeisti elektroninėmis kontrolės priemonėmis? Įdiegus jas, būtų galima žinoti, kur ir kada važiuojama, be to, tai – labai efektyvus ir greitai atsiperkantis lėšų taupymo būdas.“
Tarybos posėdyje tas pačias ataskaitas pateikęs Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis iškart sulaukė priekaištų dėl skolų. „Jau esate pagavę azartą pradėti darbus neturėdami pinigų – iš viršplaninių pajamų, kitų metų biudžeto. Ši tendencija ypač ydinga“, – sakė R. Endrikas. Jam antrino A. Beierle Eigirdienė: „Nors kontrolieriai sako, kad tai pažeidimas, bet jūs vėl teikiate Mendeno gatvės remontą iš viršplaninių ir kitų metų lėšų. Drąsiai disponuojame pinigais, kurių dar neturime.“
A. Krauleidis atsakė: „Noras važinėti geru keliu yra didesnis už norą laukti kitų metų. Mes visada turime vilčių, kad bus viršplaninių lėšų, kurias galėsime panaudoti. Žinoma, ne visada pavyksta. Gal tai ir nėra pats geriausias variantas, bet jis ne nusikalstamas.“
„Direktorius taip optimistiškai kalba, o aš norėčiau „įnešti“ šiek tiek pesimizmo“, – atkreipė tarybos narių dėmesį kontrolierė D. Jarašiūnienė. Anot jos, jei A. Krauleidžiui tos skolos atrodo šiaip sau, tai kontrolieriams jos – įstatymo pažeidimas. Audito ir kontrolės tarnybos vadovė taip pat akcentavo tendenciją dirbti į skolą: „Savivaldybė mėgsta įsiskolinti ir nuolat tai kartoja. Dabar jau vėl lendate į 2018 metų biudžetą.“
Beje, auditus atlikę kontrolieriai Savivaldybės administracijai pateikė rekomendacijas, kokius trūkumus ir kaip reikėtų pašalinti. Ar į jas bus reaguojama, pamatysime.
Kad nei vienas žmogus nėra nusipirkęs buto ar jį suremontavęs be paskolos… Bet bent jau dabar Plungėje darbu rezultatas matosi nei prieš tai buvusios valdžios… Skolų prie tos pačios savivaldybes direktorės Astos ir miesto seniūno Roberto buvo milijonai, o miestas grimzdo į letargo miegą, šiukšles ir purvą…
miegok, Žemaiti, letargo miegu ir sapnuok apie Klišonio kuriamą rojų…