Darbingumo lygio nustatymo vingiai

„Esu labai didelės rizikos grupėje, tačiau man skyrė net 50 procentų darbingumą“, – kitą dieną po to, kai apsilankė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Plungės teritoriniame skyriuje, užsukęs į redakciją stebėjosi Valis Černauskis. Vyriškis mano, kad jo sveikatos būklė yra gerokai blogesnė, nei ją įvertino minėtosios tarnybos specialistai. Tuo tarpu pastarieji teigia, jog jie nėra gydytojai ir ligų nediagnozuoja, o darbingumo lygį nustato griežtai atsižvelgdami į tam tikrą kriterijų sąrašą.

Babrungo seniūnijoje gyvenančiam V. Černauskiui – 56 metai. Nors amžius dar atrodo ne toks, kai reikėtų labai skųstis sveikata, tačiau ligoms tai ne rodiklis. Vyrui ne kartą teko varstyti gydytojų kabinetų duris, gultis į stacionarą Klaipėdos ligoninėse – vis dėl širdies reikalų. Pastarąjį kartą V. Černauskis gydėsi Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje. Čia jis buvo hospitalizuotas praėjus trims mėnesiams po to, kai toje pačioje uostamiesčio ligoninėje planine tvarka praėjusių metų lapkritį jam buvo atlikta širdies kraujagyslių stentavimo operacija. Medicinos išrašuose pažymima, kad šis pacientas iš Plungės
rajono į gydymo įstaigą atvyko sunkios būklės – priklausė labai didelės rizikos širdies ligų pacientų grupei.
Kaip minėta, paskutinį sykį „jūrininkuose“ V. Černauskis gydėsi šių metų vasarį. Šį kartą, medikams įvertinus blogėjančią jo sveikatos būklę, vėl atlikta pakartotinė stentų implantavimo chirurginė intervencija. Vyras po gydymosi ligoninėje reabilitavosi vienoje iš Palangos sanatorijų. „Beveik metus buvau nedarbingas“, – kalbėdamas apie savo sveikatos būklę, teigia V. Černauskis. Tačiau net ir po viso šio gydymo kurso vyras sako nesijaučiąs gerai. Stabili krūtinės angina, stazinis širdies nepakankamumas, arterinė hipertenzija – diagnozė, su kuria šiandien tenka gyventi mūsų pašnekovui.
Lydimas tokių ligų, V. Černauskis kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinį skyrių, kad būtų nustatytas jo darbingumo lygis. Pastarosios išvada – V. Černauskio darbingumas siekia 50 proc. Toks įvertinimas, vyriškio manymu, neteisingas. Jis – rimtas ligonis, yra patyręs ir insultą.
Iki tol, kol atsidūrė medikų rankose, vyriškis dirbo šaltkalviu-remontininku. Užsisukus ligų ratui, nusprendė iš darbo išeiti. Sako, jog su pareigomis, suprastėjus sveikatai, nebe taip lengva susidoroti.
„Manau, kad mažiausiai antrąją grupę turėjau gauti“, – rodydamas išrašą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurį jam išdavė Neįgalumo ir darbingumo tarnybos Plungės teritorinio skyriaus specialistai, sako V. Černauskis. Vyras teigia, jog jam dar teko taikstytis ir su jo prašymą darbingumui nustatyti vertinusio specialisto Vladimiro Ivanovo nepagarbiu elgesiu: esą pasigedo mandagaus, dėmesingesnio bendravimo. „Iškart Plungės sprendimą apskundžiau Vilniui, ten vietoje (Plungės teritoriniame skyriuje – aut. past.) man padėjo surašyti reikalingą raštą“, – pasakojo V. Černauskis.
Šio vyriškio situaciją ir pastabas dėl, jo manymu, neteisingo darbingumo lygio nustatymo dar kartą išsakėme Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Plungės teritorinio skyriaus vedėjai Jūratei Montrimienei. Jos teigimu, panašūs priekaištai tarnybos adresu – jokia naujiena. „Esame tokia įstaiga, kur dalis interesantų atvyksta dėl neįgalumo nustatymo, dalis – dėl darbingumo lygio. Ne paslaptis, jog nemaža dalis besikreipiančiųjų suinteresuoti gauti išmoką, o jei pagal mūsų priimtą sprendimą išmoka nepriklauso, visada atsiranda nepatenkintų“, – pažymėjo J. Montrimienė.
Vedėja patvirtino, kad V. Černauskio skundas tą pačią dieną po jo darbingumo lygio nustatymo (balandžio 25 d.) nuskenuotas ir nusiųstas į Vilnių – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui. „Mūsų tarnybos specialistai, vertindami gautus prašymus, negali sau leisti jokių interpretacijų – esame įsprausti į konkrečius vertinimo rėmus. Visi mūsų sprendimai kontroliuojami, mes bet kada galime sulaukti patikrinimo, kuris gali būti ir planinis, ir ne“, – dėstė pašnekovė.
Kadangi V. Černauskis leido viešinti jo sveikatos būklę, J. Montrimienė, dalyvaujant ir tarnybos vyr. specialistui V. Ivanovui, detaliai informavo, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo vertinama šio vyriškio paraiška darbingumo lygio nustatymui.
„Pas mus žmonės ateina su jau nustatyta diagnoze – jos mes negalime nei pagerinti, nei pabloginti – ir pateikia prašymą bei siuntimą iš savo gydytojų“, – darbo specifiką apibūdina vedėja. Tada Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos specialistai, atsižvelgdami į jau pateiktą ligos sunkumo laipsnį ir gydytojų nustatytą diagnozę, vertina pagal specifinius ligų sudėtingumo kriterijus. Viskas sudėliota tarsi į lentynas, išskirstyta pagal procentus. Šiuo minimu atveju V. Černauskio būklė buvo vertinama vadovaujantis širdies ligų kriterijų sąraše numatytomis nuostatomis. Medikų pateiktoje diagnozėje – esminiai rodikliai, kurių sunkumo laipsnis ir nurodė, kokios „lentynėlės“ vertinimo kriterijais reikia vadovautis. „Savivaliauti mes neturime net menkiausios galimybės. Esame atviri, nuolat tikrinami“, – pridūrė J. Montrimienė.
V. Ivanovas sakė tikėjęsis tokios žmogaus reakcijos, kai pamatys galutinę išvadą dėl jam nustatyto darbingumo lygio. „Nuo pat pradžių žmogus buvo emociškai susijaudinęs, nervingas, atvyko su išankstine nuostata, kad jam turi būti nustatyta pirmoji grupė, – situaciją prisiminė specialistas. – Skunde pažymėjo, jog Ivanovas tyčiojosi. Nesuprantu tokio jo priekaišto“. V. Ivanovas atkreipė dėmesį į tai, kad keistai atrodo tokia žmonių nuostata, kai, pasibaigus gydymosi laikotarpiui, skubama į jų tarnybą – juk tam ir atliekamos operacijos, kitos gydymo procedūros, kad žmogaus sveikata pagerėtų.
„Esam kojų valytojų tarnyba, ir tiek…“ – gal kiek pyktelėjusi nutęsė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Plungės teritorinio skyriaus vedėja J. Montrimienė. Anot tarnautojų, gali būti, kad ateityje tvarka keisis ir pačiam pareiškėjui dalyvauti neįgalumo ar darbingumo nustatymo procese nebereikės – pakaks atsiųstų dokumentų iš gydymo įstaigų, pareiškėjo prašymo. „Tačiau net ir tokiu atveju, neturint kontakto su pareiškėju, V. Černauskio situacija ir vertinimas nepasikeistų – būtų nustatytas tas 50 proc. darbingumas“, – akcentavo J. Montrimienė.
Jei V. Černauskio netenkins ir Sprendimų kontrolės skyriaus išvada, jis savo nuomonę galės išsakyti Ginčų komisijai, galutinis sprendimas – savo poziciją ginti teisme.