Palydint senuosius metus, jauniausia visų apdovanotųjų Rietavo mero padėkos vakare buvo Monika Razutytė. Ji įvertinta už svarius sportinius pasiekimus, miesto vardo garsinimą. „Šis apdovanojimas man yra svarbiausias iš visų, kuriuos gavau per varžybas ar kur kitur“, – prasitarė Mykolo Riomerio universiteto studentė.
– Esate mergina, sėkmingai pasirodanti rankų lenkimo čempionatuose. Kaip ir kada pasirinkote sportininkės kelią? Ar tai sunki sporto šaka, ypač merginai?
– Ačiū už komplimentus. Sportininkės kelią pradėjau 2007 m., tada dar mokiausi dešimtoje klasėje. Kiek prisimenu, pirmosios mano varžybos vyko Plungėje (Varkaliuose), ir pirmasis diplomas būtent iš ten. Kaip tik jį turiu rankose. Tuomet vyko Plungės rajono merginų rankų lenkimo sporto pirmenybės. Svorio kategorijoje iki 70 kg laimėjau pirmąją vietą. Pamenu, kaip džiaugiausi, iškovojusi tokią garbingą vietą, ir tikrai maniau, kad ši sporto šaka viena iš lengviausių. Kuo dažniau pradėjome važiuoti į varžybas, tuo labiau nuomonė keitėsi.
– Kaip prasidėjo kelias į šį sportą?
– Pirmą žingsnį, turbūt kaip ir visiems sportuojantiems žmonėms, padėjo žengti kūno kultūros mokytojas. Mano mokytojas – Sigitas Kažukauskas, jo dėka ir prasidėjo sportinė karjera. Pamenu, kaip jis įėjo į sporto salę ir paklausė, kas nori dalyvauti rankų lenkimo varžybose. Tada pirmą kartą sužinojau apie tokias varžybas ir apie tokią sporto šaką. Buvom kelios merginos, kurios noriai dalyvaudavome visur, tad sutikome. Taip ir prasidėjo mano sportininkės kelias. Kaip jau minėjau, iš pradžių maniau, kad rankų lenkimas tikrai pakankamai lengva sporto šaka, bet, patikėkit, klydau. Kuo toliau, tuo labiau įsitikinau, kad reikia daug jėgos. Ar sunki ši sporto šaka merginai? Manau, yra ir pliusų, ir minusų. Jeigu patinka, domiesi, mokaisi, kiekviena sporto šaka neatrodys sunki.
– Ar Jūs esate tikra rietaviškė, iš kur kilusi, kur baigėte mokyklą? Gal buvo gerų mokytojų, skatinusių sportuoti ar davusių gyvenimiškų patarimų?
– Gimiau ir augau Rietavo sav., Spraudės kaime. 10 klasių baigiau Žadvainių pagrindinėje mokykloje, o 11 ir 12 klases – Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje. Kaip jau sakiau, sportinė karjera prasidėjo 10 klasėje, tai yra Žadvainių pagrindinėje mokykloje. Mokytojas, kuris davė gerų gyvenimiškų patarimų ir paskatino sportuoti, – jau minėtasis S. Kažukauskas. Jam visada būsiu dėkinga už palaikymą, supratimą, tikėjimą manimi.
– Gal galėtumėte išvardinti svarbiausias varžybas, kuriose dalyvavote, iškovojote prizines vietas?
– Išskirti, kurios varžybos reikšmingiausios, negalėčiau. Visos jos savaip svarbios. Tiesiog dalyvavimas Lietuvos čempionatuose suteikia progą pamatyti, kokie žmonės susirenka, kokių aukštumų yra pasiekę. Gali mokytis iš jų. Gali palyginti savo jėgą, techniką su kitų. Varžydamasis supranti, ko tau trūksta, kur labiau reikėtų pasistengti. Visose varžybose (kiek dalyvavau) užėmiau prizines vietas, o sąrašas nėra trumpas: Lietuvos rankų lenkimo čempionate 2008 m. dešine ranka – 3 vieta. 2009 m. XIV Lietuvos suaugusiųjų ir žmonių su negalia rankų lenkimo sporto čempionate iškovota 2 vieta (dešine ranka), 3 vieta (kaire ranka); Lietuvos jaunimo rankų lenkimo sporto čempionate 2009 m.: dešine ranka – 3 vieta, kaire ranka – 3 vieta. 2010 m. kaire ranka – 2 vieta. 2011 m. Lietuvos nacionaliniame rankų lenkimo čempionate: dešine ranka – 2 vieta, tame pačiame čempionate 2012 m. dešine ranka – 2 vieta, kaire ranka – 3 vieta. 2013 m. dešine ranka – 1 vieta, kaire ranka – 1 vieta.
Tiesa, pačios svarbiausios varžybos buvo Druskininkuose, 2013 m. Europos čempionatas. Nors ten prizinės vietos neužėmiau, bet pamačiau ir sužinojau tai, ko dar nebuvau mačiusi, įgijau patirties. Europos čempionate dešine ranka laimėjau 6 vietą, kaire ranka – 7.
– Ar Jūsų šeimoje dar yra sportuojančių žmonių?
– Šeimoje daugiau sportininkų nėra. Jie užima palaikymo komandos vietą – skatina mane.
– Kodėl Jus patraukė rankų lenkimas, kuo ypatinga ši sporto šaka?
– Kodėl užsiimu būtent rankų lenkimu, net nežinau. Pabandžiau vieną kartą, laimėjau, antrą kartą – irgi laimėjau. Iš pradžių buvo noras laimėti, bet paskui ši sporto šaka vis labiau pradėjo patikti, ne vien dėl laimėjimų. Dėl technikos, kaip reikia lenkti, dėl žmonių pasiryžimo, kantrumo, jėgos, kuo daugiau domėjausi, tuo labiau ši sporto šaka man darėsi įdomi. Taip ir tapo ji mano gyvenimo dalimi.
– Ar esate sukūrusi šeimą, ar visą laiką skiriate sportui, o gal mokslams?
– Ne, šeimos dar nesu sukūrusi, šiuo metu gyvenu su draugu Šiauliuose. Savo laiką skiriu daug kam. Daugiausia, žinoma, mokslams, paskui draugui, šeimai, draugams, visiems, kam manęs reikia.
– Mėgstamiausias Jūsų sportininkas ar sportininkė, žmogus į kurį lygiuojatės?
– Į nieką tikrai nesilygiuoju, nes manau, kad kiekvienas žmogus pagal savo galimybes renkasi, kiek gali ir ką gali.
– Ar baigusi studijas grįšite į mažą miestelį, ar apsistosite didesniame mieste?
– Čia jau kaip gyvenimas susidėlios. Niekada nespjoviau ir nespjausiu į mažesnį miestelį. Nors ten susirasti darbą, pripažinkim, galimybės yra daug mažesnės, bet įmanoma. Didesnis miestas irgi turi savo privalumų. Pasiliksiu turbūt ten, kur labiausiai manęs reikės.
– Ar teko sportuojant patirti traumų – kaip jų išvengti?
– Dar neteko patirti traumų – manau, tai Dievo dovana. Kaip išvengti, tikrai negaliu pasakyti, jei tik kas nors žinotų, niekas jų nepatirtų.
– Jūsų ateities planai ir linkėjimas jaunimui.
– Mano ateities planai paprasti. Neturiu išsikėlusi sau aukštų reikalavimų arba tokių planų, kurių negalėčiau įvykdyti. Noriu baigti mokslus, susirasti darbą pagal specialybę, sportuoti toliau, sukurti šeimą ir gražiai gyventi.
Linkėjimai jaunimui nuo manęs būtų tokie: kuo daugiau laiko praleiskite su šeima, draugais, artimaisiais, su jums svarbiais žmonėmis. Šiuolaikinės technologijos, kurios supa mus, neatstos to realaus bendravimo, to juoko, išdaigų, o tik sunaikins gebėjimą pasitikėti savimi, siekti užsibrėžtų tikslų, sunaikins pačią asmenybę. Neleiskite, kad šitaip nutiktų. Užsiimkite sau įdomia veikla. Sportuokite, pieškite ar tapykite, darykite viską, kas Jums leis pasijusti gyvu žmogumi, kas leis realizuoti save.
– Ačiū už pokalbį.
