Balandžio 11 dieną į Plungės rajono savivaldybėje rengtą pirmąjį planinį posėdį rinkosi Ekstremalių situacijų komisija. Visi darbotvarkėje numatyti klausimai buvo susiję su šylančiais orais, o kartu su jais – ir prasidedančiu žolės deginimo sezonu.
Posėdį sušaukė Plungės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėja Regina Dambrauskienė. Darbotvarkėje numatyti trys klausimai – visi jie ir aptarti.
Pirmasis kalbėjo (dėl dažnai kylančių gaisrų atvirose teritorijose (žolės deginimas) prevencijos, dėl miškų gaisrų kilimo pavojaus, dėl prevencinių priemonių numatymo galimoms situacijoms ir gaisrų pasekmėms išvengti) Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Mykolas Pronckus.
Pasak jo, praėjusiais metais Plungėje registruoti 22 iškvietimai dėl degančios žolės. Išdegė apie 26 hektarai pievų. Didžiausias išdegęs plotas (30 ha) – kai gaisras kilo kaimyniniame rajone ir persimetė į Plungės rajoną.
Šiais metais kol kas gauti tik penki iškvietimai, pagrindiniai deginimai – Plungės mieste. Kaip sakė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas, dažniausiai tai būna po pietų, kai mokiniams baigiasi pamokos. Tačiau didelio gaisrų bumo kol kas nėra.
Kaip prevencines priemones M. Pronckus įvardijo straipsnius rajono spaudoje, taip pat informaciją internetiniame PGT puslapyje.
Anot vadovo, patvirtintas veiklos planas, kuriame numatyti reidai kartu su Aplinkos apsaugos tarnybos atstovais. Reidai vykdomi atsižvelgiant į oro sąlygas (kada jie vyks – neviešinama).
Anot M. Pronckaus, reidų metu siekiama ne tik bausti pažeidėjus, bet ir, pamačius degantį laužą, įspėti žmones apie numatytas baudas, priminti laužų deginimo taisykles.
Miškuose, pasak PGT vadovo, padėtis kol kas nėra bloga, nes jis dar nespėjęs išdžiūti, tačiau neslėpė, kad artimiausiu metu bus rengiami reidai ir į miškus.
M. Pronckus priminė: sodų bendrijose augalinės kilmės (seną žolę, medžių šakas…) atliekas galima deginti nustatytose vietose. Privačių valdų savininkai tokias atliekas gali deginti, jei nuo pastatų yra nutolę 30 metrų. Prie deginamų atliekų nuolatos turi būti žmogus.
Anot Plungės rajono žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Vytauto Januškos, šienaujamos pievos ir ganyklos sudaro 80 procentų visų ūkininkų deklaruojamų žemės plotų. Kadangi ūkininkai deklaruoja savo žemes, norėdami gauti pinigėlių iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), V. Januškos manymu, yra labai gerai. Tokiu būdu ūkininkai priversti ne tik patys nedeginti senos žolės, bet ir pasirūpinti, kad koks kaimynų berniūkštis to nepadarytų.
Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo, jei NMA pranešama, kad ūkininko pievos buvo deginamos, agentūros darbuotojai gali imtis sankcijų. Už pirmąjį nusižengimą ūkininkui gresia apie 20 procentų nuoskaitos, o jei ir toliau daromas nusižengimas – nuoskaitos gali būti taikomos net kelerius metus į priekį. Gali atsitikti ir taip, kad piktavalis ūkininkas už nudegintą žolę išmokų iš NMA visai gali netekti.
Iš VĮ Telšių urėdijos atvykusi miško želdyno inžinierė Lina Servienė sakė, kad, palyginti su tuo, kaip buvo prieš keletą metų, dabar yra nepalyginamai geriau. Miškų urėdijos darbuotojai taip pat rengia įvairias prevencines akcijas, gamina priemones, įspėjančias apie galimus gaisrus, nuolat kontroliuoja.
L. Servienė džiaugėsi, kad ir žmonių supratingumas labai padeda pasiekti turimų rezultatų. Praėjusiais metais neužfiksuotas nė vienas miško gaisras.
Susirinkusieji sutiko, kad ne tik atsakingų tarnybų vykdoma prevencijos programa, bet ir žmonių sąmoningumas padeda išvengti didelių gaisrų, o kartu – nuostolių ir aukų.