Praėjusią savaitę į posėdį rinkosi ūkio ministro Dainiaus Kreivio sudaryta darbo grupė, turinti išanalizuoti dviračių turizmo poreikį ir galimybes Plungės rajone bei parengti kompleksinę turizmo infrastruktūros plėtros programą. Darbo grupės, kuriai pirmininkauja ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis, narių nuomonės dėl dviračių turizmo buvo kardinaliai skirtingos.
Kaip jau minėjome, darbo grupei pirmininkauja ūkio viceministras A. Burkovskis. Grupės posėdyje, be viceministro, dalyvavo Seimo narys Jurgis Razma, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vedėja Lidija Bajarūnienė, Savivaldybės merė Elvyra Valerija Lapukienė, Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis, Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direktoriaus pavaduotojas Saulius Sidabras, Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus, Vietos ūkio skyriaus, Turizmo ir verslo informacijos centro atstovai ir kt.
Plungiškių ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos parengtą dviračių turizmo viziją pristatė Turizmo ir verslo informacijos centro specialistė Daiva Vaišnorienė.
Pasak jos, Plungės rajonas priskiriamas prie didelį rekreacinį potencialą turinčių teritorijų. Turime 9 draustinius, 6 valstybės saugomus gamtinius kraštovaizdžio objektus, 4 parkus, 13 piliakalnių, 37 ežerus, Miniją, Babrungą. Žinoma, vertingiausias iš rekreacinių objektų – Žemaitijos nacionalinis parkas. Jame daug poilsio namų, kaimo turizmo sodybų, maitinimo ir kitokias paslaugas teikiančių įmonių, įstaigų. Ir turistų parke netrūksta.
„Mums trūksta siūlo, ant kurio galėtume suverti viską, ką turime, ką galime pasiūlyti, parodyti. Tas siūlas – dviračių takai“, – sakė Žemaitijos nacionalinio parko atstovas S. Sidabras. Šiuo metu dviračių turizmo plėtrą riboja tai, kad nutiestas tik vienas dviračių takas – nuo Beržoro iki Platelių (2 km). Visur kitur dviratininkai važinėja automobilių keliais. O tai – labai pavojinga! Juolab kad kelias link Platelių – labai prastos būklės: siauras, vingiuotas, nusidėvėjusia asfalto danga.
Plungiškiai ir plateliškiai dviračių turizmo tinklą įsivaizduoja tokį – pirmiausia turėtų atsirasti takas nuo Plungės iki Platelių, paskui aplink Platelių ežerą bei nuo Platelių per Žemaičių Kalvariją iki Alsėdžių. Šie takai jau numatyti bendroje Lietuvos dviračių takų sistemoje bei turėtų jungtis su planuojama įrengti Vakarų Lietuvos dviračių trasa ir nacionaline trasa, susiesiančia Žemaitijos ir Aukštaitijos nacionalinius parkus. Svarbu ir tai, kad visi minėtieji takai įrašyti į ŽNP plėtros planus, kuriuos dar 1997 metais yra patvirtinusi Vyriausybė ir Seimas.
Viceministras vietiniams oponavo, jų projektą pavadinęs vientisumo stokojančiu kratinuku. A. Burkovskis sakė turistaująs daug (ir ne tik Lietuvoje), todėl gerai nusimanąs apie dviračių turizmą ir tai, ko dviratininkams reikia.
Pasak jo, jei norima pritraukti turistą ilgiau, visų pirma reikia galvoti ne apie dviračių takus, o apie tai, ką galite jam pasiūlyti: kur apsistos, nakvos, pramogaus, valgys, stabtelės atsigerti alaus, sportuos, ką veiks jo vaikai ir t. t. „Visų pirma apgalvokite ir padarykite visa tai, o kai jau turėsite kuo patraukti ir sudominti turistą, imkitės dviračių takų“, – kalbėjo A. Burkovskis.
„Žemaitijos nacionalinį parką pamėgusių turistų netrūksta. Ir paslaugų stoka niekas nesiskundžia. Visa turistams reikalinga infrastruktūra jau sukurta, o dviračių takai ir būtų ją sujungiantis siūlas“, – dar kartą akcentavo S. Sidabras. Tačiau viceministras jo klausytis nenorėjo, toliau priekaištaudamas dėl neišnaudojamų Platelių ežero salų (galėtų atsirasti baidarių nuomos punktai), per menkas vaidmuo projekte skiriamas Platelių miesteliui, negalvojama apie užsienio turistą.
Plungiškius ir plateliškius viceministro nuostatos piktino. „Manome, kad svarbiausia yra jungtis su Plunge. Ir jūs to neatmeskite. Ji būtina, nes būtent Plungėje yra Oginskių dvaras, veikia muziejus, yra viešbučių, įvairių pramogų ir renginių. Todėl būtina, kad mūsų turistas galėtų pasiekti Plungę, o plungiškiai ir į Plungę atvykę turistai – Platelius“, – kalbėjo ŽNP atstovė Aldona Kuprelytė.
Išties, rengiant takus Plungės rajone, visų pirma ir reikėtų galvoti apie plungiškius, tačiau kol kas daugiausiai mąstoma apie iš toli atvykstantį turistą, užsienietį. Plungiškiai ignoruojami, nepaisant to, kad jie irgi nori turistauti dviračiais. Tačiau tam jie neturi jokių sąlygų, nors tikrai ne vienas mielai dviratį numintų iki Platelių, pavažinėtų po apylinkes. Dabar nuvažiuoti iš Plungės į Platelius labai pavojinga, galima sakyti, neįmanoma. Na, o vietoje, palei ežerą, jau galima ir be takų važinėti – juk yra miško keliukai, takeliai.
Be to, nereikia manyti, kad Platelių verslininkams pelno duotų tik užsieniečiai. Ir plungiškiai, jei turės kaip iki ežero atvykti, paliks plateliškiams pinigų – juk ir valgys, ir nakvos, ir valtis nuomosis. Iš vieno kito užsieniečio tikrai nebus tiek naudos, kiek iš šimto plungiškių.
Vietinius palaikė ir Seimo narys J. Razma. Anot jo, šiame projekte svarbiausi yra dviračių takai, o visos kitos paslaugos, jei kokių dar trūksta, pačios „prisilipdys“. „Be to, manau, kad šio projekto garvežys turėtų būti Ūkio ministerija, o Savivaldybė ir parko direkcija – tik pagalbininkai“, – sakė J. Razma.
Darbo grupė kompromiso kaip ir nerado. Tik sutarta, kad Savivaldybė ir ŽNP aprašys ir pateiks savo idėjas. O pagal jas jau būtų galima rengti galimybių studiją. Beje, viceministrui iki kito darbo grupės posėdžio vertėtų apsilankyti Plateliuose, nes, panašu, kalbėjo ir savo idėjas, paremtas austrų patirtimi, dėstė Žemaitijos nacionaliniame parke net neapsilankęs.
