„Plungė“ ne kartą rašė apie politinių oponentų ginčus dėl jungiamosios šilumos trasos, dėl jos reikalingumo, dėl šilumos kainos kilimo. Nemažai kritikos išklausyti tekdavo ir uždarosios akcinės bendrovės Plungės šilumos tinklų direktorei Margaritai Charitonovai.
Kritikos netrūko ir gegužės pabaigoje sušauktame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje pristatant Plungės šilumos tinklų veiklos 2022–2024 metų strategiją.
Strategijos keitimo priežastys
Visų pirma M. Charitonova priminė, kad Plungės šilumos tinklų veiklos strategija buvo patvirtinta dar 2019 metais ir turėjo galioti iki 2023-iųjų. Tačiau ji tapo nebeaktuali, todėl reikia keisti ir priimti tokius sprendimus, kurie leistų veikti protingai ir operatyviai.
Viena iš Šilumos tinklų direktorės įvardytų strategijos keitimo priežasčių – vasario mėnesį Savivaldybės tarybos patvirtintas naujas šilumos ūkio specialusis planas. Kita priežastis – nepriklausomo šilumos gamintojo (NŠG) – UAB „Plungės bioenergija“ – įgyvendintas projektas, kurio metu vietoj biokuru kūrenamų 30,65 MW galios katilų buvo pastatyti du 5 MW ir 3 MW galios katilai. Jų nepakanka V. Mačernio gatvės katilinės aptarnaujamos teritorijos poreikiui užtikrinti. Anot M. Charitonovos, būtent dėl šios priežasties Plungės šilumos tinklams teko jungti dujinius katilus. Kad bendrovė galėtų dirbti ne taip nuostolingai, buvo kreiptasi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT), kad būtų pakeista kuro struktūra – vietoje 4,9 proc. gamtinių dujų buvo nustatyta 32,8 proc. O tai, pasak Šilumos tinklų direktorės, šilumos kainą vartotojams padidino daugiau nei 40 proc.
Dar viena strategijos keitimo priežasčių – pasaulį apėmusi energetinių išteklių krizė, dėl kurios per metus biokuro kaina pakilo šiek tiek daugiau nei du kartus, o gamtinių dujų – daugiau nei keturis kartus. „Tai pagrindinė priežastis, verčianti operatyviai priimti sprendimus“, – kalbėjo M. Charitonova.
Tačiau, direktorės manymu, bėda – ne tik kaina, bet ir tai, kad vis garsiau kalbama, jog vietoj įprasto SM2 biokuro reiks naudoti prastesnės kokybės SM3 biokurą (miško kirtimo, medienos pramonės liekanos – aut. past.). Tą skatina ir Europos Sąjungos žaliojo kurso politika. Tokį biokurą galima pirkti jau dabar, tačiau turimų biokuro katilų pajėgumai jam deginti – nepakankami. Todėl būtina rekonstruoti ir SM3 kurui pritaikyti katilines.
Be jau išvardytų priežasčių, galvoti apie naujų sprendimų priėmimą verčia ir nestabili NŠG veikla.
Pasak direktorės, kad šilumos kaina nekirstų per kišenę vartotojams, reikia didinti šilumos gamybą naudojant biokurą. Paskaičiuota, kad šildymo sezono metu maksimalus šilumos poreikis – 18,2 MW. Biokuro katilus Plungės šilumos tinklai turi tik Lentpjūvės gatvės katilinėje, kur bendra jų galia siekia 9,95 MW, NŠG katilų galia – 8 MW. Tad teoriškai, sujungus Lentpjūvės ir V. Mačernio gatvių katilines ir pasitelkus NŠG parduodamą šilumą, to turėtų pakakti, bet… Kaip ir minėta, NŠG veikla – nestabili. Todėl Šilumos tinklai privalo imtis priemonių didinti savo turimus biokuro įrenginių pajėgumus ir taip mažinti priklausomybę tiek nuo gamtinių dujų, tiek nuo NŠG priimamų sprendimų.
Būdai mažinti kainą
Viena iš išeičių, kurią įvardijo bendrovės direktorė, – įsigyti „Plungės bioenergiją“ ir jos valdomus biokuro įrenginius. Tačiau koją kiša tai, kad biokuro katilai sumontuoti pasinaudojant parama, tad jų perleidimas negalimas, o už akcijas UAB „Plungės bioenergija“ užsiprašė gerokai daugiau, nei VERT patvirtintų kaip tinkamą investiciją ir įtrauktų į šilumos kainą. Todėl prasidėjusios derybos nutrūko. Ne paskutinėje vietoje ir problemos su naujais katilais – mažos pakuros, todėl jie nepajėgūs efektyviai deginti SM3 skiedrų. Tad, kaip sakė M. Charitonova, įvertinus šias aplinkybes, investicija įsigyjant „Plungės bioenergiją“ vertinama kaip netikslinga.
Kitas galimas variantas – V. Mačernio gatvės katilinės rekonstrukcija. O konkrečiau: vietoj rezervinio neefektyvaus 17,2 MW dujinio katilo pastatyti efektyvų 8 MW galios biokuro katilą, pajėgų deginti SM3 biokurą. Tiesa, kaip sakė M. Charitonova, nors 2021–2027 m. ES fondų investicijų programa Lietuvai vis dar nėra patvirtinta, tačiau aišku, kad finansavimas bus skiriamas efektyviems biokuro katilams įrengti. Kalbama, jog Lietuvai numatyta 75 mln. eurų. M. Charitonovos teigimu, jų planuojamo pastatyti biokuro katilo kaina siekia nuo 700 tūkst. iki 1 mln. eurų už 1 MW. Išeitų, kad 8 MW katilo kaina – 5,6–8 mln. eurų.
Tokia investicija, bendrovės direktorės manymu, ne tik padės užtikrinti užsibrėžtą tikslą sumažinti gamtinių dujų kiekį šilumai gaminti iki 5 proc., bet ir naudojant prastesnės kokybės, o tai reiškia – pigesnį, biokurą sumažins galutinę šilumos kainą.
Ne mažiau svarbus ir Plungės šilumos tinklų tikslas būti konkurencingiems NŠG atžvilgiu. O kad įmonė gali būti konkurencinga, rodo realūs pavyzdžiai. Bendrovė jau laimėjo du aukcionus. Po pirmojo pavyko sutaupyti 19 tūkst., po antrojo – beveik 12 tūkst. eurų.
Kas kaltas?
Meras Audrius Klišonis suabejojo, ar turint jungiamąją trasą, kai daugiau kaip 70 proc. šilumos poreikio patenkinama deginant biokurą, bus skiriamas finansavimas naujam biokuro katilui įrengti. Jį domino ir tai, ar jungiamosios trasos kaštai bus įtraukti į kainą. Išgirdęs teigiamą atsakymą meras tarė: „Vadinasi, tuos 1,4 mln. eurų sumokės plungiškiai.“
Rajono vadovas pro ausis nepraleido ir to, jog M. Charitonova minėjo, kad yra problemų dėl hidraulinių ribojimų. „Jūs tą projektą įgyvendinote ir, manau, pasitikrinote, ar skaičiavimai gerai atlikti. Šiandien matau, kad tie 1,4 milijono panaudoti neefektyviai, pinigai išmesti į orą. Visas šitas investicijas apmokės plungiškiai, ir man gana neramu, nes nematau skaičių ir neaišku, kiek tai kainuos gyventojams. Į jungiamąją trasą, kuri realiai nepatenkina poreikio, įmesta 1,4 milijono, į dujinius katilus – 300 tūkstančių, ir dar kalbame, jog reikės kelių milijonų naujam biokuro katilui“, – dėstė A. Klišonis.
M. Charitonovos pusėn stojo tarybos narys Liudas Skierus. Pasak jo, situacija būtų kitokia, jei ne pasaulinė energetikos krizė. „Pakalbėkime apie jungiamosios trasos teigiamas ir neigiamas puses. Šiandien Lentpjūvės gatvės katilinė tenkina visą šilumos poreikį – pradėjus veikti jungiamajai trasai visas miestui reikalingas karštas vanduo pagaminamas minėtojoje katilinėje. Iki rudens bus ištaisytos ir hidraulikos, ir kitos problemos, tada V. Mačernio gatvės katilinę reiks įjungti tik lapkričio 1-ąją, o išjungti ją galėsime prasidėjus kovui. Patys pagamindami 70 proc. reikiamos šilumos padarysime didelį poveikį kainodarai. Tad nereikia skleisti dezinformacijos ir klaidinti tarybos narių bei gyventojų“, – merui oponavo L. Skierus. Anot jo, atliekant projekto ekspertizę jis esą sulaukęs ekspertų klausimo, kaip projektas buvo padarytas be hidraulikos skaičiavimų.
Užteko šios frazės, kad pradėjęs rusenti žodinis konfliktas įsiliepsnotų. „Jūs dabar pasakėte, kad kuravote šitą projektą, nes ekspertai kažkodėl derino būtent su jumis. Ne su Adomu Zamulskiu, Audriumi Misiūnu, Česlovu Kerpausku ar kažkuo kitu. Ankstesnis Šilumos tinklų vadovas buvo teisus sakydamas, kad jūs kišotės į tą sprendimą. Ir tai, kad praėjusį šildymo sezoną plungiškiai brangiai mokėjo už dujas, yra būtent jūsų nuopelnas“, – kaltinimus žėrė A. Klišonis.
L. Skierus atkirto: „Varote demagogiją, žeminate. Net nemalonu klausytis, kultūros – nulis.“ Po to politikas paprasčiausiai paliko salę ir likusioje posėdžio dalyje nebedalyvavo.
Viską parodys matematika
„Nemaloni situacija taryboje, bet nieko nepadarysi. Yra strateginiai klausimai, jie aštrūs, tad kainuoja ir laiko, ir nervų, ir sveikatos. Tik po metų ar pusantrų bus aišku, kiek gyventojai permokėjo „n“ metų ir kiek nebepermokės investavus pinigus. Nenorėčiau manipuliuoti žodžiais, nes ir taip matosi, kad rinkimai prasidėjo ir tos skambios frazės kažkam atneš pliusų ar minusų. Bet kaip ligoninė investuoja ir tai kainuoja visiems, taip ir Šilumos tinklai investuoja ir tai kainuoja visiems“, – švelninti situaciją bandė A. Zamulskis.
„Galime manipuliuoti skaičiais, bet ateis ta diena, kai jungiamoji trasa parodys efektą. Tada bus visi atsakymai ir nebebus jokios politikos. Ir jei netikėčiau, kad kaina bus žemesnė, aš čia nestovėčiau“, –
mažesnę šilumos kainą žadėjo M. Charitonova.
Meras oponavo: „Jei tikėsime jūsų žodžiais, tai lapkričio mėnesį jūs ir Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas dėl šilumos kainos didėjimo pateikėte skaičius, maždaug 10 kartų mažesnius nei tie, kuriuos plungiškiai turėjo šiais metais. Žinote, kiekvienas turi savo Dievą, bet šį kartą jūs tikrai ne mano Dievas.“
„Mere, aš suprantu, kad jums nepatinku, bet tuo metu kalbėjau, kad kaina kils 5–6 proc. Tada jūs sakėte, kad meluoju. Tačiau pateikus mūsų metinį finansinį rezultatą paaiškėjo, jog mūsų vidutinė kaina padidėjo 4,4 proc. Tai kas čia meluoja? Galiausiai tuos skaičius pamatysime, juk matematikos nepaneigsi“, – kontrargumentavo Plungės šilumos tinklų direktorė.
Kone valandą užtrukusias diskusijas meras nutraukė pasiūlydamas M. Charitonovai paklausti plungiškių – esą gyventojai pasakys visai kitokius skaičius, nei įvardija ji.
