Prieš kurį laiką Plungės pramonininkų sąjunga organizavo kandidatų į Plungės rajono savivaldybės merus diskusiją su verslo atstovais. Jos metu buvo iškelti keli aktualūs klausimai, į kuriuos labai aiškaus atsakymo taip ir nebuvo gauta, tad dar kartą grįžtame prie jų. Dvi pagrindinės temos – sportininkų finansavimas ir Pramonės parko steigimas. Tiesa, šį kartą atsakymų laukėme ne iš visų kandidatų, o iš tų, kurie šiomis temomis turi daugiau informacijos.
Pramonės parkas
„Plungės pagrindinis aspektas – bendruomenė, po to eina investicijos. Kuo daugiau investicijų, tuo daugiau darbo vietų sukuriama, kuo daugiau darbo vietų, tuo
bendruomenė geriau gyvena. Kokios būtų verslo išplėtimo ir pritraukimo vizijos, kaip vėl pradėti prieš trejus metus pradėtą Pramonės parko steigimą?“ – aktualią temą pristatė uždarosios akcinės bendrovės „Litspringas“ vadovas Egidijus Rapalis. Klausimą šiek tiek sukonkretino Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas Darius Bieliauskas: „Kas nutiko su Pramonės parku per trejus metus?“
Iš kandidatų pasisakymų buvo galima suprasti, kad Pramonės parko idėja nugulė į stalčių. Tačiau Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė abejones išsklaidė, patikindama, kad minėtojo parko steigimo projektas nesustojo. „Strateginio planavimo ir investicijų skyrius, atsižvelgdamas į nacionalinės politikos kryptis, tęsia pradėto inicijuoti Pramonės parko, kaip valstybinės reikšmės projekto, steigimo procedūras. Toliau, siekiant pritraukti investuotojus, bus vykdomos regioninės svarbos projektų, valstybinės svarbos stambių projektų pripažinimo procedūros, atsižvelgiant į investuotojų iniciatyvas ir Savivaldybės tarybos pritarimus“, – atsakė specialistė. Ji priminė, jog 2021 m. buvo parengta Plungės rajono pramonės parko steigimo galimybių studija. Savivaldybės taryba ją patvirtino 2021 m. gegužės 27 d. Šiuo sprendimu inicijuojamas Pramonės parko steigimas.
2022 m. Plungės pramonės parko steigimas įtrauktas į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos Teritorijų, skirtų naujoms investicijoms pritraukti ir esamoms plėstis, vystymo iki 2030 m. planą.
2022-ųjų pabaigoje Telšių regiono plėtros tarybos sprendimu UAB „NT Projektai“ projektas „Modernios ir inovatyvios laiptų gamybinės įmonės įkūrimas Plungėje“ pripažintas regioninės svarbos projektu.
Beje, susitikimo metu tai pažymėjo ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis: „Jei norime, kad tvarumas būtų didelis, čia turi būti gamyba, turi būti pramonė. Galiu pasakyti, jog vienintelė Plungė Telšių apskrityje pritraukė investuotoją į regioninės svarbos projektus.“
Sporto rėmimas
Kaip ir minėta, kita rūpima tema – sportas. O jei tiksliau – Plungės sporto ir rekreacijos centro (SRC) finansavimas iš Savivaldybės biudžeto. Klausimą apie galimai neteisingą lėšų paskirstymą SRC ir viešajai įstaigai „Plungės futbolas“ iškėlė UAB „Constro“ direktorius Antanas Borumas.
A. Borumo manymu, lyginant SRC ir „Plungės futbolo“ finansavimą abejonių kelia ženklūs skirtumai: SRC augimas apie 10 proc., „Plungės futbolui“ – apie 60 proc. „SRC 2023 m. gavo 646 tūkst. eurų dešimčiai sporto šakų. Kiekvienais metais vaikai pelno po 200 prizinių vietų įvairaus lygio varžybose. O „Plungės futbolas“ vienas gauna 330 tūkst. eurų. Krepšinio komandai „Olimpas“ – 34 tūkst. eurų, o futbolo komandai – 58 tūkst. eurų. SRC jaučiasi skriaudžiamas. Kodėl jo taip nemyli? Ar nereikėtų rajonui turėti kažkokios sporto strategijos? Šią dieną sportininkai yra labai nusivylę“, – kalbėjo verslininkas.
Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas pasakė, jog vieno vaiko išlaikymo sumos SRC ir „Plungės futbole“ yra labai panašios.
Konkretesnis buvo Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas, VšĮ „Plungės futbolas“ dalininkas Adomas Zamulskis. Anot jo, kalbant apie futbolo ir krepšinio komandų finansavimą reikia turėti omenyje, kad krepšininkai žaidžia antrojoje lygoje, futbolininkai – pirmojoje, profesionalioje, lygoje. „Paklausti yra vienas dalykas, bet reikia matyti ir skaičius, suprasti, ką jie reiškia“, – kalbėjo politikas.
Kas slepiasi po eilutėmis?
Dėl aiškesnių atsakymų kreipėmės į Savivaldybės administraciją ir Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininką A. Zamulskį.
Administracijos atsakyme nurodyta, jog iš biudžeto SRC buvo skirta 646 tūkst. eurų, iš jų 546 tūkst. eurų numatyta darbo užmokesčiui. Kitos lėšos paskirstytos socialinio draudimo įmokoms, medikamentams ir medicininėms prekėms bei paslaugoms įsigyti, transportui išlaikyti ir transporto paslaugoms įsigyti, komandiruotėms ir kt.
VšĮ „Plungės futbolas“ iš Savivaldybės biudžeto skirta 329 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 273 tūkst. eurų.
Na, o apie detalesnį lėšų paskirstymą išdėstė A. Zamulskis. Pasak jo, viskas prasidėjo 2022 m. Po biudžeto patvirtinimo atsirado poreikis didinti direktorės atlyginimą, be to, valdyba nusprendė, kad merginos dalyvautų pagal Lietuvos futbolo federacijos (LFF) licencijavimą aukščiausiojoje lygoje, tad savaime atsirado trenerio darbo užmokesčio ir transporto išlaidos, kurios nebuvo numatytos 2022 m. biudžete. „Nebenorėjome draskyti šviežiai patvirtinto biudžeto. Nuspręsta išlaidas dengti rėmėjų, dalininkų lėšomis ir tvirtinant 2023 m. biudžetą į tai atsižvelgti. Jei neklystu, tai sudarė apie 10 tūkst. eurų“, – „Plungei“ rašė vienas iš įstaigos dalininkų.
Kalbėdamas apie šių metų biudžetą A. Zamulskis atkreipė dėmesį, jog ženkliai padidėjo įstaigos komunalinės išlaidos, vien elektros išlaidos išaugo 6 kartus, padidėjo šildymo kaštai, patalpų nuomos išlaidos. Apie 25 tūkst. eurų – esamos infrastruktūros palaikymo, atnaujinimo, transporto, viso vaikų ir darbuotojų inventoriaus, priemonių išlaidos. „Kitoms išlaidoms yra numatyta apie 50 tūkst. eurų. Atmetus ženklius elektros kainos pasikeitimus – lėšų poreikis būtų panašus kaip ir 2022 m.“, – teigė politikas.
Pasisakydamas apie SRC finansavimą, A. Zamulskis atkreipė dėmesį, kad įstaiga kiekvienais metais Švietimo ir sporto skyriui teikia darbo užmokesčio poreikį pagal išlaikytas darbuotojų kompetencijas, todėl jis labai lengvai suskaičiuojamas ir yra įtraukiamas į biudžetą. Be to, šiemet buvo atsižvelgta į išaugusį vaikų skaičių ir SRC pridėta 1,25 papildomo etato, kuris buvo paskirstytas kelioms sporto šakoms.
„Per 2022 m. buvo gauti trys prašymai dėl papildomo finansavimo. Kiekvieno susirinkimo metu dalyvaujant administracijai, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjui, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkei, Finansų ir biudžeto skyriui ir man – kažkodėl pagrįstumas greitai dingdavo, reikėdavo parodyti su pirštu, kur yra pinigų, nes sutaupytus darbo užmokesčio pinigus buvo norima išleisti kitiems tikslams“, – minėjo A. Zamulskis.
Politikas akcentavo, kad beveik visos SRC veiklos vykdomos savivaldybės įstaigose, todėl jiems nereikia mokėti už nuomą, komunalinių mokesčių (išskyrus „Žemaitijos suvenyro“ sporto salę). Atsiųstame atsakyme užsiminta ir tai, jog SRC esą nenori dalytis patalpomis su kitais. Praėjusiais metais Savivaldybės administracija atliko tyrimą dėl patalpų užimtumo, ir vaizdas nenudžiugino. „Salė didžiulė, o joje sportuoja 4–5 vaikai arba iš viso nevyksta užsiėmimai“, – rašė A. Zamulskis.
SRC vadovo nuomonė
Priminsime, kad vienas iš pagrindinių iniciatorių steigti VšĮ „Plungės futbolas“ buvo SRC direktorius Alvydas Viršilas, tad domėjomės, kokia juoda katė perbėgo tarp jo ir viešosios įstaigos.
„Pirmiausia džiugu, kad sporto ir sveikatingumo finansavimo iš Savivaldybės biudžeto ypatumus pastebėjo ne tik treneriai, sporto klubų vadovai, bet ir kiti sportui neabejingi žmonės. Dauguma trenerių, be abejo, mato ir supranta lėšų paskirstymo nelygybę, bet nelinkę apie tai kalbėti bijodami, kad ir taip mažas finansavimas klubams nebūtų dar labiau apkarpytas“, – tvirtino A. Viršilas.
Direktoriaus teigimu, kuriant viešąją įstaigą pagrindinis tikslas buvo sudaryti kuo geresnes treniruočių, varžybų sąlygas Plungės vaikams ir jaunimui, užauginti kuo daugiau plungiškių futbolininkų, kurie žaistų „Babrungo“ komandoje. „Šiandien matome atvirkščią vaizdą: vaikų ir jaunimo komandų rezultatais atsilikome mažiausiai kokiu penkmečiu, „Babrungo“ vyrų komandoje dominuoja legionieriai. Esu prieš tokį didelį legionierių skaičių ir tą atvirai deklaruoju kitiems įstaigos dalininkams, valdybos nariams. Nesuprantu, kam pirmojoje lygoje, kuri geriausiu atveju yra pusiau profesionali, reikalinga tiek legionierių. Manau, geriau užimti kad ir žemesnę vietą, bet kad komandoje žaistų kuo daugiau plungiškių“, – svarstė SRC vadovas.
Jo manymu, Savivaldybė skiria didelius pinigus vaikų ir jaunimo futbolui, tačiau jaunuoliai, į kurių parengimą investuojama 8–10 metų, sulaukę 16–18 metų palieka klubą, nes nemato galimybių žaisti vyrų komandoje, kur jų vietas užima legionieriai.
„Čia, mano nuomone, ir perbėgo ta juoda katė tarp manęs ir kitų valdybos narių, turinčių dominuojančią įtaką valdant įstaigą. Mano nuomonė nesikeičia – prioritetas Nr. 1 turi būti žalia šviesa Plungės jauniesiems futbolininkams ir jų gerovei, – savo nuomonę išsakė A. Viršilas. – Kai baigėsi argumentų kalba, prasidėjo spaudimas. Prieš porą metų mandagiai buvau paprašytas palikti trenerio pareigas, o mano treniruojamą grupę perdavė kitam treneriui. To rezultatas: iš 14 (g. 2005, 2006 m.) vaikinų komandoje liko gal trys. Šiuo metu iš keturių vyriausio amžiaus grupių per vargus sugebame sulipdyti vieną komandą. 2022 m. rudenį „kultūringai“ buvau pašalintas ir iš valdybos, sumažinus jos narių skaičių nuo 9 iki 8. Į klausimą, dėl kokių priežasčių tai buvo padaryta, niekas net nesiruošė atsakyti. Bet iki šiol vis dar esu vienas iš viešosios įstaigos dalininkų. Iš dalininkų kol kas neišmetė.“
Kalbėdamas apie SRC finansavimą A. Viršilas įsitikinęs, jog jis ženkliai per mažas. Centre ugdytinių skaičius nuolat auga ir pasiekė 550, t. y. apie 80–100 vaikų daugiau, negu numatyta pagal ugdymo planą. Sportininkų ir trenerių pasiekimai kalba patys už save.
Direktorius patvirtino, kad šiais metais buvo skirtas papildomas finansavimas trenerių darbo užmokesčiui ir 1,25 etato, tačiau tai esą reikėjo įrodinėti visus praėjusius metus. Labai mažai lėšų skiriama sporto inventoriui, sportinei aprangai įsigyti, renginiams organizuoti, transporto išlaidoms. Prašymas skirti lėšų dar vienam 9 vietų mikroautobusui įsigyti liko neišgirstas, nors tai padėtų ir sutaupyti nemažai lėšų, ir užtikrinti didesnį veiklos efektyvumą.
„Plungės futbolo“ globėjų finansavimo lyginimas vienam vaikui tarp biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos – nekorektiškas. Tai akių dūmimas tiems, kas to nesupranta. Vienas iš pagrindinių argumentų perkeliant futbolą į viešąją įstaigą buvo tai, kad naujoji įstaiga pritrauks LFF solidarumo lėšų už jaunųjų futbolininkų ugdymą, dalininkų prisidėjimą, verslo paramos, kartu mažins Savivaldybės prisidėjimo dalį“, – argumentavo SRC direktorius.
