„Plungės“ laikraščio turimais duomenimis, vienas sąmoningas pilietis Viešųjų pirkimų tarnybai pasiūlė pasidomėti Savivaldybės administracijos paskelbto konkurso lengvajam krovininiam automobiliui įsigyti sąlygomis. Piliečiui įtarimų sukėlė tai, kad sąlygos labai jau smulkmeniškos, tiesiog „subalansuotos“ konkrečiai transporto priemonei ir, ko gero, konkrečiam tiekėjui. „Trūksta tik prekinio ženklo“, – savo pranešime rašo asmuo.
Plungės miesto seniūnas Gintaras Domarkas jau senokai kalbėjo, kad, susidėvėjus senajam autobusiukui, seniūnijai žūtbūt reikalinga nauja transporto priemonė. Tačiau ne lengvasis automobilis, o ūkinei veiklai pritaikyta transporto priemonė. Savivaldybės taryba pritarė seniūno prašymui leisti įsigyti mašiną, šiam reikalui iš Savivaldybės paimtos paskolos lėšų panaudojant ne daugiau kaip 110 tūkst. litų.
Rugsėjo 1-ąją Savivaldybės administracija paskelbė konkursą minėtajai transporto priemonei pirkti. Konkurso sąlygose smulkiai išaiškinta, koks tas automobilis turėtų būti – nuo variklio galingumo iki kondicionieriaus parametrų.
Visi duomenys išdėstyti taip smulkiai, kad kyla įtarimų, jog aprašoma konkretaus gamintojo, markės ir gamybos metų, tiksliau – jau nusižiūrėta mašina. Su konkurso sąlygomis susipažinęs pilietis savo įtarimais pasidalijo ir su „Plungės“ redakcija, ir su Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus vedėja Jelena Valentukevičiene.
Anot pranešėjo, įtarimų kelia daugelis punktų: kodėl variklis būtinai turi būti 2,5 litro darbinio tūrio, o ne, tarkim, 2 litrų; kodėl posūkio žibintas turi būti ant veidrodėlio, o ne sumontuotas sparne, kaip reikalauja Europos Sąjungos direktyva; kodėl degalų bakas turi būti būtinai plastikinis, o negali būti plieninis; kodėl kondicionierius turi būti pusiau automatinis, o ne automatinis ir t. t.
Piliečiui, išnagrinėjusiam konkurso sąlygas, kyla daug klausimų dėl reikalavimų pagrįstumo. O tai esą kvepia neskaidrumu ir korupcija. Mat panašu, jog norima įsigyti ne pigiausią, o konkretų automobilį.
Šį pirkimą organizuojančio Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Virginija Jonauskienė sąlygas sakė skaičiusi, tačiau jos jokių įtarimų nesukėlusios. Nei jai, nei kitiems Viešųjų pirkimų komisijos nariams. „Manau, kaip tik gerai, kad taip smulkiai viską išdėstė. Juk siūlymai teikiami atsižvelgiant į sąlygas. Jos leis siūlyti būtent tokią transporto priemonę, kokia seniūnijai ir reikalinga“, – sakė skyriaus vedėja. Anot V. Jonauskienės, rengiant sąlygas (o jas rengė Plungės miesto seniūnija), negalima nurodyti nei automobilio markės, nei gamintojo, nei šalies, kurioje jis pagamintas, tačiau parametrų ir kitų duomenų pateikimas neribojamas.
Pasak miesto seniūno G. Domarko, sąlygos buvo rengiamos orientuojantis į kitų savivaldybių ar jų įmonių vykdytus konkursus. „Sąlygose negalime nurodyti konkretaus automobilio, bet jam keliamus reikalavimus galime išdėstyti smulkiai. Taip ir padarėme“, – sakė seniūnas. Anot jo, jei seniūnija gaus reikalavimą peržiūrėti sąlygas ir jas apkarpyti, taip ir padarys, bet kol kas seniūnas nemano padaręs kažką neleistino. „Aš gal ir esu numatęs, kokio automobilio reikėtų seniūnijai, bet įstatymas man rinktis neleidžia. Todėl bent jau norimus duomenis pateikėme. Pirkti teks tą mašiną, kuri atitiks duomenis ir bus pigiausia, bet pigiausia ne visada yra geriausia ir patvariausia“, – kalbėjo G. Domarkas.
Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus vedėja J. Valentukevičienė sakė piliečio pranešimą gavusi ir persiuntusi jį tarnybos vadovui, o pastarasis ir spręs, kam pavesti informaciją ištirti. J. Valentukevičienės teigimu, tarnyba reaguoja ir į anoniminius pranešimus apie viešuosius pirkimus. Juolab kad ne vienas iš jų yra pasitvirtinęs.
