Dėl motinystės išmokų – apkaltinamasis nuosprendis

Pirmadienį, liepos 28 d., Plungės r. apylinkės teismas paskelbė baudžiamosios bylos nuosprendį. Šioje byloje 32 m. plungiškė Angelė Vengalė ir jos darbdavė, 62 m. UAB „Lekemė“ akcininkė Adolfina Meškauskienė, kaltintos galimai fiktyviu įdarbinimu bei dokumentų klastojimu. Teismo salėje abi moterys savo kaltę neigė.

Skaitytojams priminsime, kad A. Vengalė bei A. Meškauskienė kaltintos tuo, kad veikė pagal išankstinį susitarimą, siekdamos gauti padidintą motinystės išmoką. Kaip teigiama kaltinamajame akte, 2008 m. A. Vengalė, žinodama esanti nėščia, galimai
susitarė su vienintele UAB „Lekemė“ akcininke
A. Meškauskiene dėl fiktyvaus įdarbinimo.
Buvo įtariama, kad suklastota darbo sutartis ir kiti reikiami dokumentai, o besilaukianti kaltinamoji realiai bendrovėje nedirbo, bet jai buvo paskirtas 4 500 litų atlyginimas už ūkio dalies vedėjos darbą (staltiesių ir kitų audinių skalbimą). Galimai buvo klastojami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Plungės skyriui teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys.
„Sodros“ darbuotojai, remdamiesi tais duomenimis, priėmė sprendimą skirti nemenką motinystės išmoką. Valstybei galėjo būti padaryta 84 751 lito turtinė žala. Keletą metų narpliotos bylos medžiagos susikaupė net trys tomai.
Baigiamojoje kalboje prokuroras akcentavo, kad abi moterys kaltinamos padariusios didelę turtinę žalą Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, nors šios kaltės nepripažįsta, tačiau, anot prokuroro, byloje surinkti duomenys rodo ką kita.
2008 m. UAB „Lekemė“ buvusi nemoki, daugelis darbuotojų gaudavo minimalią algą, o A. Vengalei skirtas padidintas atlygis. Dauguma darbuotojų liudijo įmonės patalpose A. Vengalės nematę. LESTO išduota pažyma parodė „ne taip jau dideles elektros energijos sąnaudas bute, kuriame buvo skalbiama“. Surinkti įrodymai nepaneigia nusikalstamos veikos fakto.
Pasak prokuroro, tai yra sunkus nusikaltimas, už kurį taikoma laisvės atėmimo bausmė. Tačiau abi moterys neteistos, A. Vengalė šiuo metu augina jau du nepilnamečius vaikus, o A. Meškauskienė – pensinio amžiaus. Kaltinamosioms skyrus laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeisti šeimų socialiniai santykiai. Moterų nusikaltimas negrįžtamų pasekmių nesukėlė, tad jis siūlė švelnesnę bausmę – baudą.
Anot prokuroro, „Sodros“ civilinis ieškinys pagrįstas, jį abi kaltinamosios galėtų dengti solidariai (po lygiai). Jis prašė teismo skirti abiems kaltinamosioms po 26 tūkst. Lt baudos ir kartu dengti 84 tūkst. litų civilinį ieškinį.
A. Vengalės advokatas tikino, kad neginčytinų įrodymų apie jo ginamosios kaltę byloje nėra. Yra duomenų, įrodančių, kad A. Vengalė UAB „Lekemė“ dirbo, tačiau savo patalpose. O darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas – ne darbuotojos reikalas. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad negyvenamose patalpose vidutiniškai per mėnesį buvo sunaudojama apie 10 kub. m vandens, šis kiekis yra pakankamai didelis, o į medikus dėl nėštumo kreiptasi tik po įsidarbinimo. Advokatas akcentavo, kad darbo užmokesčio dydis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas. Jis prašė išteisinti A. Vengalę, o civilinį ieškinį atmesti.
A. Meškauskienės advokatas apgailestavo, kad mamytės yra tapusios valstybės politikos taikiniu, iškelta nemažai baudžiamųjų bylų. Jis klausė, kodėl persekiojamos mamos, o ne valstybės tarnautojai, „Sodros“ darbuotojai, skyrę šias išmokas. Kodėl baudžiamojon atsakomybėn traukiama įmonės akcininkė, o ne direktorė ar finansininkė? Kodėl netirta versija, jog finansininkė bei direktorė, vengdamos atsakomybės, savo kaltę permeta UAB „Lekemė“ akcininkei? Jei direktorė liudija, kad A. Vengalė bendrovėje nedirbo, kodėl savo parašu tvirtino darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei neatleido nedirbančio asmens? Advokatas prašė ginamąją išteisinti.
Baigiamojoje kalboje A. Meškauskienė tikino esanti visiškai nekalta. Anot jos, 2008 m. buvęs sunkus laikotarpis, sirgęs jos vyras, ji turėjusi slaugyti operacijos laukiantį ligonį. UAB „Lekemė“ vadovavo samdytos direktorė, finansininkė. „Aš toje srityje nenusimaniau, samdžiau buhalterę ir direktorę. Prasidėjus krizei, direktorė ir buhalterė atsistatydino, į bendrovę pradėjo plaukti antstolių laiškai. Savo darbuotojomis pasitikėjau visiškai, be to, neturėjau sąlygų kontroliuoti. Savo kaltės šioje byloje nematau – nebent tik, kad suvedžiau A. Vengalę su savo darbuotojomis“, – sakė A. Meškauskienė, prašydama teismo ją išteisinti.
A. Vengalė taip pat prašė teismo ją išteisinti.
Nuosprendis
Pirmadienį nuosprendžio išklausyti abi kaltinamosios neatvyko, tačiau byla jau išnagrinėta. Abi moterys – ir darbdavė, ir darbuotoja – pripažintos kaltomis. A. Meškauskienei skirta 15 600 Lt bauda, o A. Vengalei – 14 300 Lt bauda. Teismas tenkino 84 751,65 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) ieškinį, kurį kaltinamosios privalės padengti solidariai, po lygiai.
Nuosprendis gali būti skundžiamas.
Primename, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Darbo laiko apskaita