Per praėjusiuosius ir šiuos metus Plungės rajono apylinkės prokuratūra pradėjo net 26 ikiteisminius tyrimus dėl galimo piktnaudžiavimo motinystės pašalpomis. Du iš jų, nepasitvirtinus įtarimams dėl sukčiavimo, nutraukti. Kitos 24 bylos vis dar tiriamos: 20 – Plungės policijos komisariate, 3 – Rietavo, 1 – pačioje prokuratūroje.
„Sodrai“ įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo motinystės pašalpomis kilo dar 2008-aisiais, kai buvo gerokai padidintos motinystės išmokos. Įvedus šį būsimosioms mamoms palankų įstatymo pakeitimą, ne viena moteris prieš vadinamąsias dekretines atostogas buvo priimta į darbą, nėščiosioms pakilo atlyginimai, algas papildė priedai. Panašu, jog visa tai daryta tik dėl to, kad, keletą mėnesių gavus didesnį atlyginimą ir sumokėjus didesnius mokesčius „Sodrai“, vėliau dvejus metus būtų galima gauti didesnę pašalpą. „Sodra“ čia įžvelgė sukčiavimą ir bandymą pasipelnyti valstybės sąskaita.
„Sodra“ šia kryptimi padirbėjo – atlikta daug patikrinimų, dalies iš jų (tų, kurie sukėlė įtarimų) išvados perduotos teisėtvarkos įstaigoms.
Kaip jau minėjome, per 2009-uosius ir 2010 metų sausį bei vasarį Plungės rajono apylinkės prokuratūroje užvestos 26 bylos. Visos – pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį – dėl sukčiavimo. Dvi bylos, nepasitvirtinus įtarimams, nutrauktos. Yra tiriamų jau apie metus, kitos – trumpiau, tačiau atiduotų į teismą kol kas dar nesama.
Kaip sakė šias bylas tiriantis prokuroras Algirdas Mika, ikiteisminiai tyrimai jau įsibėgėję, tačiau įtarimai kol kas dar niekam nepareikšti. Anot prokuroro, įtarimams pareikšti reikia daug medžiagos surinkti, dokumentų patikrinti. Prokuratūros ir policijos pareigūnams, tiriant šias bylas, talkina „Sodros“ specialistai, Valstybinės darbo inspekcijos specialistai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Kriminalistinių tyrimų centras.
Pasak A. Mikos, tirti šias bylas gana sudėtinga. Kadangi anksčiau tokių nebuvo, nesusiformavusi ir teisinė praktika. „Tačiau pamažu judame į priekį, vadovaujamės Generalinės prokuratūros teikiamomis rekomendacijomis“, – sakė prokuroras.
Ar visos 24 tiriamos bylos pasieks teismą, dar nežinia. Gali būti, jog kai kurias iš jų teks nutraukti. Tačiau tose, kuriose pavyks surinkti pakankamai įrodymų, įtariamaisiais turėtų būti patraukti bent jau du asmenys: pašalpą gavusi darbuotoja ir, kaip bendrininkas, – darbdavys. Kai kuriais atvejais, kaip sakė A. Mika, prie sukčiavimo bylos dar „kabinsis“ ir dokumentų klastojimas.
Tyrėjai daugelyje tų bylų aptinka giminystės ryšius – kai pašalpos gavėja yra žmona, darbdavys – vyras arba dukra ir tėvas, marti ir uošvis. „Tik kokiose penkiose ar šešiose bylose giminystės ryšių dar neužčiuopėme. Tiesa, vienoje iš nutrauktųjų bylų pašalpos gavėja ir darbdavys nebuvo giminės, kitoje byloje – žmona ir vyras“, – pasakojo A. Mika.
Paklaustas, ar pašalpų gavėjos valstybei padarė didelę žalą, prokuroras sakė į šį klausimą atsakyti dar negalįs – kol kas nėra specialistų išvadų, be to, žala kiekvienu atveju būsianti skirtinga.
Panašu, jog tokio pobūdžio bylų antplūdis buvo vienkartinis. Įkliuvo bandžiusieji pasinaudoti įstatymo spraga. Dabar, pataisius Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ir spragos nebeliko. Taigi ir tokie ikiteisminiai tyrimai liausis.
Vis dėlto pradėtąsias bylas teks baigti tirti, o įtariamuosius (jei tokių atsiras) perduoti teismui ir bausti. Pasak A. Mikos, Baudžiamasis kodeksas kol kas nepakeistas – sukčiautojams, turėjusiems didelės naudos, gresia laisvės atėmimas iki 8 metų. Tai galioja ir solidžias motinystės pašalpas gavusioms moterims. Jokia kitokia bausmė tokiu atveju nenumatyta. „Yra siūlymas – teismams suteikti galimybę taikyti švelnesnę bausmę teisiamiesiems, turintiems nepilnamečių vaikų. Tačiau ir toks siūlymas nėra geras – nes švelnesnės bausmės prašytų ne tik pašalpas gavusios moterys, bet ir visi kiti vaikų turintys sukčiai“, – sakė prokuroras.
Taigi dabar yra kaip yra – sukčiautojai stambiu mastu sėda už grotų. Bet, kol plungiškių mamų ir jų darbdavių bylos pasieks teismą, gal ir Baudžiamasis kodeksas bus pakoreguotas.
