Plungės rajono ūkininkai yra atsidūrę dviprasmiškoje situacijoje. Nuo lapkričio 15 dienos įsigaliojo draudimas tręšti laukus srutomis arba mėšlu. Šis sprendimas žemdirbiams surišo rankas, nes dėl intensyvaus lietaus pievos ir laukai buvo permirkę, tad laiku atlikti planuotų tręšimo darbų nebuvo įmanoma – sunkiasvorė technika negalėjo įvažiuoti į laukus. Visa tai lėmė, kad dalyje ūkių šiuo metu yra perpildytos mėšlo ir srutų talpyklos, dėl ko kyla Plungės rajonui ekstremaliosios situacijos grėsmė dėl galimos taršos ūkiuose. Tai konstatuota šią savaitę sušauktame Plungės rajono savivaldybės operacijų centro posėdyje. Nutarta kreiptis į Nacionalinį krizių valdymo centrą tikintis nurodymų, ką daryti toliau. O mūsų ūkininkai nenusiteikę laukti: dalis jų tiesiog ėmė ir išvežė sukauptas srutas. „Matėme, kad yra tinkamos oro sąlygos, ir vežėme“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys, sutikdamas, kad toks žemdirbių poelgis nusižengia įstatymui, tačiau ką daryti, kai biurokratiniuose sprendimuose trūksta logikos?
Plungės rajono savivaldybė informuoja, kad trečiadienį surengto Savivaldybės operacijų centro posėdžio metu buvo vertinta surinkta informacija dėl susidariusios galimos taršos Plungės rajono ūkiuose spalio–lapkričio mėnesiais iškritus dideliam kiekiui kritulių. Po posėdžio kreiptasi į Nacionalinį krizių valdymo centrą, laukiama atsakymo.
Pažymima, jog skubus posėdis sušauktas dėl to, kad dalyje ūkių yra perpildytos mėšlo ir srutų talpyklos, kitos užpildytos iki 80–90 proc. Kadangi uždrausta nuo lapkričio 15-osios išpilti srutas laukuose, yra susidariusi ekstremalioji situacija dėl galimos taršos ūkiuose. Gali būti užteršta ūkių teritorija, jose esantys šachtiniai šuliniai, vandens telkiniai ar telkiniai, naudojami ūkiniams ar kitiems gyvūnams girdyti.
Pasak Plungės rajono savivaldybės operacijų centro Operacinio vertinimo ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos grupės vadovo Vidmanto Mončio, vykdant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, ūkiai negali nutraukti mėšlo, srutų šalinimo iš patalpų, nes susidaręs netinkamas patalpų mikroklimatas gali lemti masinį ūkinių gyvūnų kritimą ir užkrečiamųjų ligų protrūkį.
Tokiu atveju, nustačius epizootologinius židinius, yra sudaromos gyvūnų užkrečiamosios ligos apsauginės buferinės priežiūros zonos, kuriose atsiradę apribojimai gali sutrikdyti ne tik ūkių veiklą, bet ir kitų ūkio subjektų (maisto pramonės (gali atsirasti importo ar eksporto apribojimų), aptarnavimo ir t. t.), veikiančių nustatytose zonose, veiklą.
Atsižvelgdamas į surinktą informaciją, Plungės rajono savivaldybės operacijų centras Nacionalinio krizių valdymo centro prašo patikslinti ekstremaliosios situacijos skelbimo kriterijus bei prašoma tarpininkauti išduodant leidimus dėl srutų išvežimo į laukus.
Siūloma, kad kiekvienas ūkis būtų vertinamas seniūnijų specialistų, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų, atsakingų už gyvūnų sveikatą ir gerovę, ar kitų specialistų.
Panašu, kad biurokratiniai sprendimai ir veiksmai nėra suprantami mūsų ūkininkams. Prieš kurį laiką į susidariusią situaciją dėl išvežamų srutų atkreipti Žemės ūkio ministerijos dėmesį bandė ir Telšių rajono ūkininkai, organizavę netgi protesto akciją „Mėšlo iššūkis“. Kritikos negaili ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas M. Kaktys.
„Valdininkai sprendžia, sprendžia, o reikalingo rezultato nėra – sulaukėme tokių orų, kad… Todėl daugelis mūsų ūkininkų tiesiog nebelaukė jų sprendimų. Matėme, kad atsirado tinkamos oro sąlygos vežti mėšlą, tai ir vežėme. Šiuo metu galbūt vienas kitas ūkininkas nėra susitvarkęs talpyklų. Srutas vežėme, nors to daryti negalėjome“, – ketvirtadienio rytą kalbėjo Plungės rajono ūkininkų vadovas.
Pasak pašnekovo, ūkininkai tiesiog negali laukti, kol vyks biurokratinis susirašinėjimas. „Štai tik šiandien turėtų atvažiuoti aplinkos apsaugos inspektorius apžiūrėti ganyklų, duoti leidimo išvežti srutas. Absurdų absurdas tokiais orais ką nors daryti. Biurokratiniu atžvilgiu mes, išvežę srutas draudžiamu metu, nusižengėme įstatymo raidei, o praktiniu – ne, – įsitikinęs M. Kaktys. – Gal ir bus vienas kitas ūkininkas nubaustas, gal mums teks rašyti raštus, pasiaiškinimus, kad nesulaukėme leidimų. Aišku, negaliu kalbėti už visus mūsų ūkininkus, tikrai yra dar tokių, kurie turi perpildytas mėšlides, srutų talpyklas. O tai gal netgi blogiau už priimtą sprendimą nelaukus leidimo išvežti srutas – dėl susikaupusio amoniako kyla grėsmė gyvuliams. Be to, jei nebūtume srutų išpylę laukuose, tai turėtume anksčiau ar vėliau pilti ant sniego ar įšalusios žemės, kaip kitaip, jei esi prisipildęs talpyklas.“
