Pastarosiomis dienomis į viešumą keliamos dvi opos. Abi jos susijusios su Plungės ligonine. Pirmoji – Savivaldybės tarybos valdančioji koalicija piktinasi dėl potvarkio, pagal kurį buvusiam gydymo įstaigos vadovui, korupcinio pobūdžio nusikaltimais įtariamam Antanui Martusevičiui skirta didesnė nei dvidešimties tūkstančių eurų išmoka. Antroji – Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse pareigas laikinai einantis Andrius Cechanavičius reikalauja atšaukti potvarkį, pagal kurį nuo antradienio laikinuoju Plungės ligoninės direktoriumi dirba iš Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo pareigų atleistas Remigijus Mažeika. Abu potvarkius pasirašė meras Audrius Klišonis.
Priminsime, kad dar kovo pradžioje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra pradėjo stambaus masto ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos sveikatos apsaugos sistemos viešuosiuose pirkimuose. Tarp įtariamųjų – ir buvęs Plungės ligoninės direktorius A. Martusevičius, kuris dėl to pusei metų buvo nušalintas nuo vadovo pareigų, ir nuo antradienio ligoninei vadovaujantis buvęs Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius R. Mažeika. Pastarasis iš vadovo pareigų atstatydintas, tačiau ne dėl korupcijos bylos, o dėl kitos, kuri iškelta po to, kai esą dėl mobingo nusižudė jauna Šiaulių gydymo įstaigos medikė.
Solidi išeitinė
Apie tai, kad A. Martusevičius dėl sveikatos būklės nebeplanuoja grįžti į direktoriaus postą (nesvarbu, kuo baigsis minėtasis ikiteisminis tyrimas), o į vadovo pareigas laikinai skiriamas šiauliškis R. Mažeika, meras A. Klišonis informavo dar aną savaitę. Tiesa, apie tai, kokiomis sąlygomis A. Martusevičius palieka postą, nebuvo užsiminta. O sąlygos – geros A. Martusevičiui, bet finansiškai nuostolingos ligoninei: šalių susitarimu, išmokant 6 mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją. Ar ne per dosniai? Ypač – esant tokiai situacijai, kai ir rezonansinis ikiteisminis tyrimas tebevyksta, ir ligoninė finansiškai neklesti.
Šis žingsnis vėl įkaitino politinę Plungės padangę, kurioje pastaruoju metu buvo įsivyravusi taika. Valdančiajai daugumai (o ji, kaip žinoma, oponuoja merui) atstovaujanti „Vieninga Plungė“ viešojoje erdvėje liejo savo pasipiktinimą: „Nors nuo nušalinimo dienos valdančioji dauguma ragino merą imtis veiksmų ir atleisti vadovą iš pareigų arba ieškoti būdų, kaip susitarti, kad ligoninės vadovas paliktų postą, į tai nebuvo atsižvelgta. Visuose pasisakymuose meras gynė ligoninės vadovą, pabrėždamas nekaltumo prezumpciją. Nuo pat įtarimų pareiškimo dienos A. Martusevičius turėjo nedarbingumo pažymėjimą, kas eiliniam darbuotojui būtų akivaizdu, kad laikas į užtarnautą poilsį. Deja, mūsų aukštuomenei tas negalioja. Po beveik šešių mėnesių pasklido informacija, kad du kolegos – A. Klišonis ir A. Martusevičius – susitarė – suderėjo šešių atlyginimų dydžio išeitinę kompensaciją, o tai yra beveik 25 000 eurų. Tai daug ar mažai žmogui, kuris šiuo metu yra įtariamasis byloje dėl kyšininkavimo, spręsti Jums. „Vieninga Plungė“ nepritaria tokiam mero sprendimui ir ragina jį atšaukti. Įtartinas dosnumas blogina Plungės rajono ligoninės finansinę padėtį bei demoralizuoja ten sąžiningai dirbančius žmones.“
Parodė įstatymo spragas
Vicemerė Asta Beierle Eigirdienė minėjo taip pat nepritarianti tokiam mero sprendimui, tad kartu su Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Mantu Česnausku ėję apie tai pakalbėti su A. Klišoniu.
„Kai visoje Lietuvoje šitaip nuskambėjome, žinoma, buvo galima ir kukliau atsilyginti. Juolab kad ir byla nebaigta, ir ligoninė skolų turi, be to, ir „kovido“ akivaizdoje A. Martusevičius buvo atsitraukęs. Tačiau panašu, kad traukinys jau nuvažiavęs: tiesiog toks buvo susitarimas su buvusiu ligoninės vadovu ir potvarkis dėl kompensacijos išmokėjimo pasirašytas. Pritariu, kad A. Martusevičių reikėjo atleisti, kad prasidedant sveikatos apsaugos sistemos pertvarkai ligoninei reikia naujo vadovo, bet maksimali išeitinė kompensacija – lyg akibrokštas. Suprasčiau, kad žmogus išėjo gražiai, be problemų, o šiuo atveju… Šis atvejis parodė įstatymo, leidžiančio merui priimti vienasmenius sprendimus, spragas. Jei direktorius būtų atleidžiamas ne mero potvarkiu, o Savivaldybės tarybos sprendimu, to nebūtų įvykę. O dabar meras tiesiog turi pernelyg daug galių“, – situaciją komentavo A. Beierle Eigirdienė.
Siūlo naikinti potvarkį
Tai, kas vyksta mūsų ligoninėje, užkliuvo ir Vyriausybės atstovo pareigas Šiaulių ir Telšių apskrityse laikinai einančiam A. Cechanavičiui. Jo pretenzijos – ne dėl mero potvarkio, pagal kurį atleistas A. Martusevičius, o dėl kito potvarkio – pagal kurį kaip laikinasis vadovas priimtas R. Mažeika. Anot Vyriausybės atstovo, vienas iš pažeidimų – asmuo į vadovo pareigas paskirtas negavus Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymos. O tai jau yra Korupcijos prevencijos įstatymo reikalavimų pažeidimas. Antra – R. Mažeikos pareigos (pasirodo, jis dar prieš tai buvo įdarbintas Plungės ligoninės medicinos auditoriumi) nėra suderinamos su vadovo pareigomis. Taigi A. Cechanavičiaus siūlymas merui – naikinti potvarkį dėl R. Mažeikos skyrimo į direktoriaus postą.
„Tikrindami savivaldybėse priimtus teisės aktus, mes pirmiausia žiūrime, ar jie neprasilenkia su įstatymais. Šis, mūsų nuomone, prasilenkia su Korupcijos prevencijos įstatymu, todėl turi būti naikinamas. Meras turi 5 darbo dienas mums atsakyti. Jei potvarkis nebus panaikintas, kreipsimės į teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2018 metais yra išaiškinęs, kad laikinasis vadovas turi tokias pat pareigas ir teises kaip ir nuolatinis. Vadinasi, skiriant jį taip pat reikalinga STT pažyma. Kaip minėjau, mūsų tarnybai svarbiausia, kad potvarkis neprasilenktų su įstatymais. Paskirtojo reputacija – jau kitas klausimas. Kadangi Vyriausybė pasisako už skaidrumą ir pasitikėjimą valdžios institucijomis, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, nuo sprendimų įtariamąjį skirti į vadovo postą reikėtų susilaikyti“, – situaciją aiškino Vyriausybės atstovas.
Mero komentaras
Pats meras A. Klišonis situaciją dėl išmokos A. Martusevičiui aiškino tuo, kad tiesiog toks buvo buvusio direktoriaus prašymas – darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu, išmokant 6 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę kompensaciją. „Šiuo atveju prašymą galėjau arba tenkinti, arba ne. Nusprendžiau tenkinti, nes įstaiga nebegali ilgiau būti be direktoriaus, juolab kad Danguolė Luotienė toliau vadovauti atsisakė. Jei prašymo netenkinčiau, ligoninė būtų be vadovo, o prasidedant reformai tai ne pats geriausias variantas. Ar galėjau su A. Martusevičiumi derėtis dėl mažesnės sumos? Gal ir galėjau, bet dabar, manau, ne laikas ir ne vieta „laužyti rankas“. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad A. Martusevičius 14 metų vadovavo įstaigai ir kad trylika iš jų buvo ir sėkmingi, ir pelningi. Na, o atleisti jo aš negalėjau – kol turi biuletenį, to daryti neleidžia įstatymas“, – komentavo A. Klišonis.
Kitas klausimas – kaip meras žada reaguoti į Vyriausybės atstovo teikimą? A. Klišonis neneigė tokį gavęs ir perdavęs nagrinėti Savivaldybės administracijos teisininkams. Meras akcentavo – teikimas esąs rekomendacinio pobūdžio, o atsakysiąs į jį, kaip ir priklauso, per 5 dienas.
A. Klišonio įsitikinimu, laikinasis vadovas ir yra laikinasis, kurį skiriant STT pažyma nereikalinga. „Jau septynerius metus esu mero poste, kiek per tą laiką esame skyrę laikinųjų direktorių, sunku ir pasakyti, tačiau nė dėl vieno iš jų į STT nesikreipėme. Štai kad ir laikinoji Plungės šilumos tinklų direktorė. Ji taip pat dirba be STT išvados. Juolab kad laikinojo direktoriaus vadovavimo laikas apribotas – iki vienerių metų. Be to, R. Mažeika ne iš gatvės atėjo – prieš tai buvo įdarbintas ligoninės medicinos auditoriumi. Dabar, kai jau tapo laikinuoju direktoriumi, jis auditoriaus pareigų atsisako“, – kalbėjo meras. Kokį tiksliai atsakymą teiks Vyriausybės atstovui, A. Klišonis sakė dar nežinąs, bet panašu, kad naikinti potvarkio jis nelinkęs.
Ir dar – ligoninės administracijos teigimu, A. Martusevičiui iš viso išmokėta 20 381 euras: 17 322 eurai – išeitinė kompensacija, likusi dalis – už nepanaudotas atostogas.
nuostabus dosnumas korumpuotam asmeniui?!