„Dėl šiukšlių Plungėje – netoleruotina situacija“

Tokią tiesą konstatavo Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis, pakvietęs į susitikimą Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėją Ireną Latakaitę, seniūnijų vadovus, kai kuriuos Savivaldybės administracijos darbuotojus.

Pasitarimo metu kalbėta apie švarą bei tvarkymosi įpročius ne tik Plungėje, bet ir kaimo vietovėse. Tvarkos trūksta visur ir už tai esą pirmiausia atsakomybės dalį turi prisiimti seniūnai. „Jūs esate atsakingi už savo žmonių sąmoningumą, bausim jus, o ne kitus žmones. Jūs ne tik dainuokite ir šokite, bet su žmonėmis kalbėkite apie šiukšlinimą. Seniūnai, turite būti savo teritorijos šeimininkai“, – griežtai kalbėjo administracijos vadovas.
„Nėra taip, kad mes nedirbtume“, – į griežtą G. Bagužio retoriką bandė atsakyti Paukštakių seniūnas Aurimas Vasiliauskas. Jo nuomone, pirmiausia dėl netvarkingos aplinkos reikėtų kaltinti švietėjiškos veiklos trūkumą: ar daug kas žino, kad pirkdamas automobiliui padangas parduotuvėje ar servise gali palikti senas, kad kasmet Jėrubaičių sąvartyne galima nemokamai atiduoti po keturias lengvojo automobilio padangas, kad asmeniui į sąvartyną pristačius elektronikos atliekas gali būti perskaičiuota rinkliava ir pan.
Tuo tarpu Savivaldybės ekologė Edita Lydienė pažymėjo: atlikti tyrimai ir apklausos rodo, kad informacijos apie atliekų rūšiavimą gyventojams pakanka. Pagrindinis žinių šaltinis – televizija, internetas, spauda. „Sąmoningai ar ne, vis dėlto žmonės šiukšles rūšiuoja. Netgi toks pavyzdys, kaip pamiškėje išversti baldai, rodo, kad žmogus žino, jog to daikto negalima išmesti prie kitų atliekų. Nuo atidaus atliekų tvarkymo ir atsiranda problema, kur tas atliekas dėti“, – situaciją dėl šiukšlinimo bandė paaiškinti ekologė.
Į G. Bagužio klausimą, ką daryti, kad žmonės mažiau šiukšlintų, Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėja I. Latakaitė atsakė elementariai: viskas atsiremia į mūsų kultūrą. „Dabar turim, ką turim. Iš esmės atliekų surinkimo sistema veikia, bet jei norime turėti rezultatą, pirmiausia reikia pakeisti žmonių mąstymą, turi pasikeisti karta. Gal dabartiniai darželinukai užaugę ir bus atsakingesnio požiūrio į tvarką?“ – kalbėjo I. Latakaitė. Vedėja pridūrė, kad agentūra su seniūnais bendradarbiauja, reaguojama į gaunamus pranešimus apie aplinkosauginius pažeidimus: vien praėjusiais metais nubausti 227 asmenys. „Šiemet tokių jau 98. Iš esmės nelabai tos mūsų skiriamos baudos ir veikia“, – mano Aplinkos apsaugos agentūros vedėja, pridūrusi, kad pastaruoju metu jiems apskritai tenka pažeidėjams ne skirti baudas, kurios ir taip nėra didelės, kad duotų norimą rezultatą, o tiesiog įspėti – tokią tvarką numato neseniai pakeistas Administracinių nusižengimų kodeksas. Taigi kontrolės ir poveikio funkcija pažeidėjams iš dalies netgi susilpnėjo.
„Visi mes turime atsakyti už savo nuotekas ir atliekas“, – dar kartą akcentavo I. Latakaitė, kartu pastebėjusi, jog atliekų išvežimas pastaruoju metu Plungėje yra suprastėjęs – po savaitgalio neišvežamos ne tik komunalinės atliekos, bet ir tos, kurios rūšiuojamos. Pakilęs vėjas, gyvūnai ir paukščiai perpildytų konteinerių turinį išnešioja po aplinkines teritorijas.
I. Latakaitė susirinkimo metu priminė ir apie neteisingą medžių genėjimą mūsų mieste. „Želdiniams Savivaldybė skiria labai mažai dėmesio. Medžius gali genėti tik žmogus, kuris tikrai supranta šį darbą“, – pastebėjo aplinkosaugininkė. Tvarkingas nuotekų šalinimas taip pat vis dar išlieka aktuali problema Plungės rajono savivaldybėje. „Žmogus myli gamtą tiek, kiek jį mato aplinkiniai“, – akcentavo I. Latakaitė.
Susitikęs su seniūnais, G. Bagužis domėjosi, kokia padėtis Šateikiuose dėl čia ypač daug stūksančių apleistų pastatų. „Ten – lyg po karo. Turime pradėti galvoti, ką daryti su tais pastatais“, – asmeniniais įspūdžiais po apsilankymo šioje gyvenvietėje pasidalijo jis.Šateikių seniūnas Zigmantas Strumyla paaiškino, kad minėti pastatai turi savininkus, tačiau jiems turtas, atrodo, nelabai rūpi. „Gal reikėtų pasitvirtinti tvarką, jog neįregistravę savo turto pajininkai gali nebetekti nuosavybės, tada jis pereitų Savivaldybės žinion“, – siūlė Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė. „Ar tikrai Savivaldybei nuo to bus geriau?“ – kolegės siūlymu suabejojo Vietos ūkio skyriaus vedėjas Martynas Čiuželis.