Rugsėjo 27-ąją Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre vyko konferencija-diskusija, skirta Žemaitijos nacionalinio parko (NP) ateičiai aptarti. Į ją buvo pakviesti Seimo nariai, susijusių savivaldybių vadovai, Aplinkos, Kultūros ministerijų, minėtosios tarnybos, Žemaitijos NP, Varnių regioninio parko (RP) direkcijų, kitų institucijų atstovai.
Planuojant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos reformą, imta svarstyti, ar nevertėtų Žemaitijos nacionalinio parko iš Platelių perkelti į Varnius, kur dabar įsteigta kiek žemesnio „rango“ saugoma teritorija – regioninis parkas. Ieškant atsakymo į klausimą, ar tokios permainos reikalingos, ir surengta minėtoji konferencija-diskusija Vilniuje. Priminsime, kad rugpjūčio pabaigoje analogiška konferencija „Žemaitijos nacionalinio parko ateities perspektyvos“ organizuota Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje. Į pastarąją taip pat buvo kviečiami Aplinkos ministerijos atstovai, tačiau jie neatvyko.
Konferenciją-diskusiją pradėjęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas akcentavo, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje šia tema netrūksta prieštaringų versijų ir nuomonių. Kreipdamasis į susirinkusiuosius, jis kalbėjo: „Įvairiausių versijų eskalavimas, kritika ir nepasitenkinimas neva jau sukurtais planais aiškiai parodo, kad nemokame diskutuoti. Tačiau esame jauna demokratija – panašu, kad dar mokomės. Tikiuosi, kad ši diskusija ir paskatins pirmiausia vieni kitus išklausyti, o tik paskui daryti išvadas ir svaidytis nebūtais kaltinimais.“ Jo teigimu, Aplinkos ministerija neturėjo ir neturi vienareikšmių atsakymų apie Žemaitijos NP ateitį, o ši konferencija – puiki proga ieškoti geriausių sprendimų.
Viceministro nuomone, jau pribrendo laikas šalies saugomų teritorijų sistemos pokyčiams. Vienas iš jų susijęs su Žemaitijos NP ir Varnių RP ateitimi. Nacionalinio parko teritorija apima Platelių ir Žemaičių Kalvarijos etnokultūrinio regiono arealą, kur sutelkta daugiausia gamtos ir kultūros vertybių. Šis parkas turi nusistovėjusią administracinę ir lankytojų aptarnavimo sistemą, išplėtotą turizmo infrastruktūrą, muziejus ir pan. Kita vertus, kaip pabrėžė M. Norbutas, gana seniai prasidėjo diskusijos dėl Varnių RP, kurio teritorija Žemaitijos istorijai svarbi kaip religinis ir istorinis centras, statuso.
Saugomų teritorijų sistemos pertvarkos sprendiniai, ministerijos vadovo pavaduotojo tvirtinimu, bus sukonkretinti metų pabaigoje, tad dar yra laiko siūlyti idėjas, dalytis įžvalgomis.
Vilniuje surengtoje konferencijoje pranešimą apie Žemaitijos NP steigimą skaitė dr. Romas Pakalnis, su šio parko peripetijomis supažindino prof. habil. dr. Paulius Kavaliauskas. Apie geologinį pamatą Žemaitijos NP ir Varnių RP kalbėjo dr. Jonas Satkūnas, apie natūralias buveines – dr. Valerijus Rašomavičius. Platelių ežero ir apyežerės archeologinius tyrimus pristatė Klaipėdos universiteto prof. habil. dr. Vladas Žulkus, Varnių RP archeologinių paminklų tyrimus – Vilniaus dailės akademijos prof. dr. Adomas Butrimas.
Žodis buvo suteiktas ir parkų atstovams, kurie pristatė savo teritorijų etnokultūros paveldą. Pranešimus skaitė Žemaitijos NP direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotoja Aldona Kuprelytė ir Varnių RP direktorė Irena Zimblienė.
Po konferencijos kalbintas Žemaitijos NP direktorius Ramūnas Lydis minėjo, kad joks sprendimas dėl parko ateities dar nepriimtas, kol kas šia tema tik diskutuojama. „Iš kur atėjo idėja nacionalinį parką iš Platelių perkelti į Varnius, aš nežinau, bet panašu, kad ji gimė Vilniuje. Tikrai nemenkiname Varnių. Jie įsikūrę Žemaičių aukštumos centre, čia buvo įsteigta Žemaičių vyskupija, yra gerai sutvarkytų žemaitiškų piliakalnių, senovinė gyvenvietė. Istoriniu ir religiniu požiūriu jie už mus gal ir pranašesni, bet visais kitais aspektais mes juos lenkiame. Tad permainoms prieštarautume. Juolab kad Lietuvos Respublikos bendrajame plane numatyta Varniuose steigti istorinį nacionalinį parką, bet ne NP“, – dėstė R. Lydis.
Konferencijoje sostinėje apsikeista argumentais, kodėl Žemaitijos NP turėtų likti Plateliuose arba kodėl turėtų būti perkeltas į Varnius. „Svarstyklės lyg ir svyra mūsų pusėn. Įrodėme, kad mes savo vardą pateisiname, tad didelių perstumdymų lyg ir neturėtų būti. Tačiau, kaip jau minėjau, galutinio sprendimo šiuo klausimu dar nėra“, – akcentavo Žemaitijos nacionalinio parko vadovas.
Priminsime, kad po Plungėje vykusios konferencijos buvo priimta rezoliucija, kuri, žinoma, pasiekė ir Aplinkos ministeriją. Pasidomėjus, ar Vilniuje šis raštas buvo gvildentas, R. Lydis atsakė, kad jis nebuvo analizuojamas, bet akivaizdu, kad ministerijoje apie jį žinoma.
Plungėje priimtoje rezoliucijoje nurodoma, kad rugpjūčio 30 dieną vykusios konferencijos dalyviai pripažįsta didelę Žemaitijos NP teritorijos gamtinę, kultūrinę, socialinę vertę tiek Žemaitijos regione, tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu ir dideles jos ateities perspektyvas. Pažymima, kad parko įkūrimas Platelių krašte buvo objektyviais, mokslininkų parengtais kriterijais grįsta išdava, sutvirtinta atsikūrusios valstybės politine valia ir vietos savivaldos bei vietos gyventojų palaikymu.
Rezoliucijoje akcentuojama, kad Žemaitijos NP yra neginčijamas Žemaitijos etnografinio regiono etnokultūros, gamtos, žemaitiškos gyvensenos atspindys. Gamtos vertybės unikalios ne tik regioniniu, nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Vien Platelių ežeras išskirtinis tuo, kad susiformavo ne per paskutinį ledynmetį, o dar anksčiau. Ypač svarbu tai, kad net 82 proc. Žemaitijos NP teritorijos priklauso Europos svarbos buveinių ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. Čia gausu alkakalnių, piliakalnių, šventviečių, laidojimo vietų, yra keturios etnografinės architektūros savitumą išlaikiusios gyvenamosios vietovės: Beržoras, Pūčkoriai, Plateliai, Žemaičių Kalvarija.
Minima ir tai, kad Žemaitijos NP nepamirštamos etnokultūros tradicijos, kad čia gausu mažosios architektūros (koplyčių, koplytėlių, koplytstulpių, kryžių) elementų ir kad tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur greta vienas kito yra du Kryžiaus keliai – Žemaičių Kalvarijoje ir Beržore. Per metus parką aplanko daugiau kaip 150 tūkstančių žmonių. Čia sėkmingai plėtojamas kaimo turizmas.
Žemaitijos NP direkcija per pastaruosius dešimt metų iš tarptautinių fondų pritraukė daugiau kaip 4 mln. Eur, Plungės rajono savivaldybės administracija kartu su partneriais investavo daugiau kaip 10 mln. Eur. 2008 metais Žemaitijos NP pripažintas patraukliausia turizmo vietove Lietuvoje ir tapo EDEN (European Destinations of Excellence) tinklo nariu. Vėliau – Darnaus turizmo chartijos ir EUROPARC federacijos nariu.
„Atsakingai pareiškiame, kad teritorijai suteiktas statusas turi išlikti. Konferencijos dalyviai išreiškė nerimą, reaguodami į viešojoje erdvėje pasirodžiusias žinias apie galbūt Aplinkos ministerijoje brandinamus sprendimus, nepaisant minėtų objektyvių kriterijų, remiantis politiniais motyvais ar menamu „istoriniu teisingumu“, perkelti Žemaitijos nacionalinį parką iš Platelių į Varnių apylinkes, ir tikisi, kad tokių sprendimų bus atsisakyta. Tokių parko „statuso nužeminimo“ akcijų kol kas šioje Europos dalyje nėra girdėta, juolab kad visi aplinkos kokybės, kultūros ir socialiniai rodikliai tik gerėjo“, – rašoma rezoliucijoje.
Tik kelket greciau lauk anus is Plateliu