Praėjusį šeštadienį Lietuvoje surengtas tautą gerokai supriešinęs ir labai kontroversiškai vertintas „Didysis šeimos gynimo maršas“. Jau nuo ankstyvo ryto automobilių kolonos pajudėjo iš įvairių šalies miestų ir miestelių. Kelionės tikslas – Vilnius, Vingio parkas, kur buvo laukiami šio renginio dalyviai. Prie akcijos prisijungė ir plungiškiai. Iš mūsų miesto link sostinės iš Žirgyno aikštelės išriedėjo 75 automobiliai ir vienas autobusas.
Kaip pirmadienio rytą komentavo „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių koordinatorė Elvyra Alšauskienė, iš anksto užsiregistravusiųjų vykti į Vilnių buvo mažiau – apie 55 mašinos, tačiau šeštadienį norinčių prisijungti atsirado daugiau. „Iš viso su Plunge ir Rietavu buvo apie 100 automobilių, plius dar vienas autobusas, kuriame tilpo ne tik plungiškiai, bet ir klaipėdiečiai. Taigi mūsų būrys buvo nemažas. Kaip Plungės kraštui, manau, toks skaičius tikrai neblogas“, – sakė E. Alšauskienė.
Visi dalyviai buvo pasipuošę tautine atributika, Lietuvos trispalvėmis. Kaip pabrėžė mūsų pašnekovė, plungiškių ir rietaviškių kolona išsiskyrė tuo, jog savo automobilius ženklino Žemaitijos vėliava.
„Taigi žinią iš Žemaitijos pasiuntėme tikrai stiprią. Prie mūsų prisijungusių žmonių iniciatyva į Vilnių buvo nuvežta ir amžinoji ugnis, kuri uždegta sostinės šventvietėse. Džiugu buvo matyti taip patriotiškai nusiteikusius mūsų žmones, vyravo tokia vienybė tarp visų. Vienas dalyvis šį žygį sulygino net su Baltijos keliu ir Sausio 13-ąja… Kol bus vieningų žmonių, tol mes būsime gyvi. Kas, jei ne mes, kada, jei ne dabar, reikia susitelkti?“ – dalijosi įspūdžiais E. Alšauskienė.
Priminsime, kad Vingio parke vykusio „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyviai siekė išreikšti protestą prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, kurios, jų teigimu, nukreiptos prieš tradicinę šeimą.
Ant scenos kalbėjo įvairūs aktyvistai, kurie ragino ginti tradicinę šeimą, priešintis Stambulo konvencijos ratifikavimui, saugoti vyro ir moters kuriamą šeimą. Dalyviai taip pat buvo viešai paraginti atvykti prie Seimo, kai parlamente bus svarstomas partnerystės instituto įteisinimas.
Pranešama, kad į „Didįjį šeimų gynimo maršą“ Vingio parke susirinko apie 10 tūkst. žmonių.
Gėda už šituos durnius.
mona seimos nuo nieka ginti neraik i kitokie zmones netrukda i stambulo konvensijos reik kad nebutu smurtaujama visokiais budais
Na, gėda Tau, Plunge, ir Tavo vaikams: „išriedėjo 75 automobiliai ir vienas autobusas“. Kaip jausis Plungės gyventojai po 10 ar 20 metų, kai bus krizenama iš atsilikėlių, besipriešinančių pažangai, kaip krizenama prieš tuos, kurie puolė šakėmis prieš pirmuosius traukinius 😀
Stambulo konvencijos dokumento oficialus pavadinimas – Europos Tarybos (ET) konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Ji buvo pasirašyta 2011 m. gegužės 11 d. Stambule – štai kodėl ji taip vadinama. Lietuva prie konvencijos prisijungė po poros metų. Tai yra pirma Europoje ir bene išsamiausia (maždaug 30 puslapių) sutartis, kurioje apibrėžti įpareigojimai imtis sisteminių priemonių bei efektyviai kovoti su smurtu lyties pagrindu tiek artimoje aplinkoje, tiek ir viešojoje erdvėje, saugoti smurto aukas ir bausti kaltininkus. Konvencija įpareigoja ją pasirašiusias ir ratifikavusias valstybes vykdyti smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą ir smurtautojų baudžiamąją atsakomybę. Kartu įtvirtintas įsipareigojimas keisti visuomenės požiūrį ir kovoti su lyčių stereotipais, dėl kurių toleruojamas smurtas prieš moteris.
o tai dabar nera jokios prevencijos del smurto? leidziama viskas, kad butinai reikia to genderizmo popieriu priimti? truputi apsisvieskit. tarsi pasirasius ims ir nebeliks smurto… nejuokinkit.
skirta aaa ir kitiems / kitoms dėl nepakankamo teisinio reguliavimo:
1.1 − Kaip paprastai paaiškinti, kas yra femicidas?
1.2 − Femicidas yra tyčinis moters nužudymas dėl to, kad ji yra moteris. Yra ir platesnių apibrėžimų, kuriais remiantis bet kokia moterų ir mergaičių žmogžudystė yra laikoma femicidu. Tačiau yra įvairių aplinkybių, dėl kurių gali būti vykdomos žmogžudystės. Dėl to nebūtų, mano nuomone, labai tikslus [šis platesnis] apibrėžimas.
2.1. − Kuo šis apibrėžimas skiriasi nuo mums įprastos žmogžudystės sąvokos?
2.2. – Moterų nužudymo atskyrimas dalies visuomenės yra kvestionuojamas. Jis skiriasi nuo vyro nužudymo tuo, jog dažnais atvejais šis nusikaltimas yra atliekamas buvusių ar esamų partnerių.
Taip pat tokios žmogžudystės būna susijusios su tęstiniu smurtu artimoje aplinkoje, seksualiniu smurtu ir situacijomis, kuomet moteris turi mažesnius finansinius resursus, taip pat mažiau sprendimo galios ir kt. Tuo ir skiriasi nuo nužudymo sąvokos, kokia yra įtvirtinta mūsų teisinėje sistemoje.
3.1. – Vadinasi, femicidas atliekamas iš esmės tik vyrų?
3.2. − Gali būti ir moterys, tačiau dažniausiai tai atliekama vyrų. Pagal visas statistikas, 8 iš 10 smurto artimoje aplinkoje aukų yra būtent moterys. Labai didelis procentas – virš 79 proc. – yra smurtas nuo intymaus partnerio…
4.1. – Ar Lietuvoje yra įvardytų femicido atvejų?
4.2. − Lietuvoje turime femicido atvejų. Remiantis oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2018 m. artimoje aplinkoje buvo įvykdyta 13, o 2019 m. – 21 nužudymas. Taigi pagal visas sąvokas šie nužudymai būtų priskiriami intymiojo femicido rūšiai. Kadangi mūsų įstatymuose nėra įtvirtinta femicido sąvoka, tai oficialiai jie nėra taip įvardijami…
Daugiau LRT