Sakoma, kad didžiausias žmogaus turtas – sveikata. Tačiau vasarį vykusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje pateikti skaičiai piešia niūrią realybę – plungiškiai savo turtu nesirūpina. Tiesa, gal ne visada dėl savo kaltės, bet… Posėdyje kalbėta apie rajono gyventojų sveikatą atspindinčius rodiklius.
Truputis skaičių
Pristatydama visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti stebėseną, Aurelija Birškienė visų pirma pateikė skaičius.
Gyventojų Plungės rajone mažėja. 2023 m. buvo 33 199. Per dešimtmetį rajonas „susitraukė“ 3 538 gyventojais arba 10 proc. Praėjusiais metais, kaip ir anksčiau, didesnė dalis žmonių gyveno Plungės mieste (51,9 proc.). Didžiąją (53 proc.) rajono visuomenės dalį sudarė moterys. Vaikų iki 14 metų buvo 14,4 proc., 65 metų ir vyresnių asmenų – 20,1 proc.
Natūrali gyventojų kaita minusinė. Per 10 metų gimstamumas sumažėjo apie 38 proc.
Antri nuo galo
Kaip sakė A. Birškienė, atliekant rodiklių analizę savivaldybės grupuojamos šviesoforo principu. Tos, kurių rodikliai geresni nei šalies, patenka į žaliąją zoną, kurių blogesni – į raudonąją.
Galima pasidžiaugti, kad mūsų rajone 35 rodikliai, lyginant su Lietuvos, buvo geresni, tačiau 19 rodiklių pateko į raudonąją zoną.
Vienas iš trijų pagrindinių neigiamų rodiklių, vyraujančių Plungės rajone, – traumos dėl nugriuvimų 65 metų ir vyresniame amžiuje. 2022 m. iš viso užregistruoti 104 atvejai. Dažniausiai traumas patyrė moterys ir kaime gyvenantys asmenys, daugiausia susižalota namuose. Tiesa, kiek vėliau Savivaldybės tarybos narys Ramūnas Lydis retoriškai paklausė, ar smurtas artimoje aplinkoje nesikoreliuoja su traumomis namuose, nugriuvimais.
Kita jau ne vienerius metus besitęsianti problema ir Plungės rajono „juodoji skylė“ – vaikų burnos sveikata. 2022 m. šalyje buvo 11,2 proc. 6–14 metų vaikų, kurių krūminiai dantys padengti silantu. Plungės rajone tokių vaikų – tik 2,1 proc. Su tokiu rodikliu iš visų savivaldybių esame antri nuo galo, aplenkę tik Pagėgių savivaldybę.
Kaip teigė pranešėja, viena iš priežasčių, kodėl šie rodikliai ne tik kad nekyla, bet ir krenta – tai, kad silantu dengiami sveiki dantys. O mūsų rajone sveikais, ėduonies nepažeistais, neišrautais dantimis gali pasigirti tik 14,8 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.
Moterys vengia tikrintis
Trečia sritis, kurioje neblizgame, – dalyvavimas atrankinėse krūties ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos programose.
2022 m. pagal dalyvavimą krūties vėžio prevencijos programoje Plungės rajono savivaldybė – raudonosios zonos blogiausiųjų penketuke. Minėtuoju laikotarpiu šioje priemonėje dalyvavo 36,3 proc. į tiriamojo amžiaus (50–69 metai) kategoriją patenkančių moterų. Šalyje šis rodiklis siekia 57,6 proc. O yra savivaldybių, kurių rodiklis – 77,1 proc. Tad, kaip sakoma, mums dar toli. 2022 m. krūties vėžiu sirgo 176 mūsų rajono moterys, 101 buvo tiriamojo amžiaus, 12 – jaunesnės. Tais pačiais metais nuo krūties vėžio mirė 5 moterys.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje 2022 m. dalyvavo 41,9 proc. rajono moterų. Nors procentas ir atrodo nemažas, tačiau ir šis rodiklis mūsų savivaldybę bloškia į raudonąją zoną ir rikiuojamės 10-ojoje vietoje nuo galo. Kaip ir su krūties vėžio rodikliais, lygiuotis yra į ką – yra savivaldybių, kur gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonėje dalyvavo per 70 proc. moterų. Šalies rodiklis – 54,7 proc. Gimdos kaklelio vėžiu 2022 m. sirgo 32 rajono moterys.
Nors būtų galima pasidžiaugti, kad 2022 m. nuo šios ligos nemirė nė viena moteris, tačiau, kaip pastebėjo pranešėja, per penkerius metus gimdos kaklelio vėžys nusinešė 11 moterų gyvybes, keturios iš jų buvo tiriamojo amžiaus grupėje (nuo 25 iki 59 metų).
Ką daryti, kad būtų geriau?
Situacija aiški, tačiau jei yra problema, ją reikia spręsti. Kaip teigė A. Birškienė, dėl nugriuvimų prevencijos reikėtų gerinti gatvių, pėsčiųjų takų infrastruktūrą, užtikrinti pakankamą apšvietimą tamsiuoju paros metu, sniego valymą nuo šaligatvių ir kitų viešųjų erdvių ir pan.
Dėl traumų sumažinimo viskas aišku kaip dieną, o dėl dantų dengimo silantu ir dalyvavimo minėtosiose prevencijos programose Visuomenės sveikatos biuro atstovė, be didesnio informavimo, skatinimo dalyvauti programose, nieko daugiau pasiūlyti negalėjo.
Tiesa, dėl vaikų burnos sveikatos pagerinimo specialistė minėjo, jog viena iš priemonių galėtų būti prieinamumo pas odontologus didinimas. Plungiškiams jokia naujiena, kad patekti pas odontologą ne už kosminę kainą beveik neįmanoma, o gautas talonėlis tolygus laimėtam milijonui loterijoje. Nors apie vaikų burnos sveikatos problemą kalbama ne pirmus metus, taip ir liko neaišku, kodėl nebuvo ieškoma gerų pavyzdžių. „Idėja gera, reikės pabandyti“, – toks specialistės atsakymas nuskambėjo politikui Gediminui Stoniui pasiūlius pasidomėti, kas daroma kitose gerų rezultatų pasiekusiose savivaldybėse.
Meras Audrius Klišonis šiek tiek pradžiugino ir suteikė vilties, kad rodikliai dėl krūties vėžio pagerės, kai Plungėje bus atliekami mamografiniai tyrimai. Pasak rajono vadovo, mamografas jau nupirktas ir po kelių mėnesių bus ligoninėje.
Opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas taip pat atkreipė dėmesį, kad rekomendacijos ant popieriaus atrodo labai gražiai, bet… „Gal reikėtų pavesti Savivaldybės administracijai parengti rekomendacijų įgyvendinimo planą su konkrečiais kriterijais, reikalingais finansais. Tada turėsime tikslą, kur einame, ir gal tada situacija pradės gerėti“, – siūlė politikas.
„Pasiūlymas puikus ir jį priėmus galbūt Plungė pajudėtų iš mirties taško. Ataskaitą taryboje girdžiu penktą kartą, rodikliai, deja, nesikeičia“, – reziumavo sprendimo projektą dėl ataskaitos patvirtinimo pristatęs Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas Tadas Šetkauskis.
