Praėjusią savaitę kamavo bene pačios karščiausios vasaros dienos, kuomet oro temperatūra visoje šalyje pakilo virš 30 laipsnių. Karščiausia, be abejo, pietiniuose šalies rajonuose, kaitros padariniai jaučiami ir Žemaitijoje.
Reanimacijoje –
skysčių netekęs jaunuolis
Pasak Plungės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyr. slaugytojos Renatos Luotienės, didžiųjų karščių metu pagalba suteikta perkaitusiems, išsekusiems ar netekusiems skysčių pacientams. Rugpjūčio 8 d. 23 val. į skyrių atvežtas jaunuolis (g. 1992 m.) dėl skysčių trūkumo atsidūrė reanimacijos skyriuje. Pirminiais duomenimis, jis darbavosi saulėkaitoje.
Plungės r. savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktoriaus pavaduotoja Regina Vagnorienė teigė, kad dėl karščių ypatingų sveikatos pablogėjimo atvejų nebuvo. „Eilinės dienos. Žmonės jau sugeba patys apsisaugoti. Paprastai tokiu metu sulaukiame pagyvenusių žmonių nusiskundimų, klausiančiųjų patarimo, tačiau šiemet didieji karščiai praėjo labai ramiai“, – sakė pavaduotoja.
Daugiausia žmonių – paplūdimiuose
Žemaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos ir informacijos skyriaus specialistė Kristina Narkutė-Beniušienė džiaugėsi, kad šilti orai pritraukia neįprastai daug lankytojų. Paplūdimiai, kaimo turizmo sodybos, stovyklavietės yra užpildytos. Ypač didžiulių lankytojų srautų sulaukta praėjusią savaitę. Lankomiausias Žemaitijos nacionalinio parko objektas – Plokštinėje esantis Šaltojo karo muziejus. Tačiau, ko gero, daugiausia žmonių maudosi prie Platelių ar Beržoro ežerų, kaitinasi paplūdimuose.
Skęstančiųjų nebuvo
Nardymo centro „Oktopusas“ naras-instruktorius Arūnas Vainoras minėjo, kad šiemet poilsiautojai kaip niekada tvarkingi. Gelbėtojams nė karto neteko plaukti gelbėti skęstančiųjų. Pasak pašnekovo, žmonių srautai prie vandens telkinių tikrai dideli, tačiau iki šiol vis dar pavykdavo bendromis visų dirbančiųjų pastangomis juos apsaugoti. „Galbūt ir žmonės darosi sąmoningesni, mažai girtuokliaujančių. O ir vandens transportą – valtis ar vandens dviračius – besinuomojantieji laikosi visų saugos taisyklių. Jiems išduodamos gelbėjimosi liemenės, neblaiviems inventorius nenuomojamas. Pirmoji pagalba paplūdimiuose teikiama nuolat – kas įsipjauna, kas prašo vaistų. Laimei, iki šiol skausmingesnių nelaimingų atsitikimų nebuvo“, – sakė A. Vainoras.
Ūkininkai laukia vėsesnių orų
Į derliaus nuėmimo darbymetį įsisukę ūkininkai tikisi, kad kaitra greitai pasibaigs. Pasak 420 ha dirbamos žemės turinčio karklėniškio ūkininko Leono Bendiko, šiemet grūdų derlius kiek mažesnis nei praėjusiais metais. Karščiai didesnių nuostolių nepadarė.
Tačiau nukentėjo Rietavo sav. ūkininkas Stasys Jurkus. Rugpjūčio 8-osios popietę Stumbrių k. 500 arų jam priklausančiame plote išdegė šiaudų rulonai ir ražienos. Apdegė šiaudų presavimo agregato padangos ir elektros instaliacijos laidai. Pasak Plungės PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko Valdo Mikalausko, nuvykus į Stumbrius, liepsna buvo išplitusi. Gaisras kilo į įkaitusį šieno rulonavimo preso variklį patekus trintiems šiaudams. Nuo užsidegusio rulonavimo preso užsiliepsnojo ražiena, ugnis išplito po lauką. Techniką ūkininkas buvo užgesinęs gesintuvu, ugniagesiams teko malšinti liepsnas lauke. Į įvykio vietą pirmieji ugniagesiai atvyko per 10 min., liepsną gesino 3 gaisrinės automobiliai – Rietavo, Endriejavo bei Plungės. Anot S. Jurkaus, šie šiaudai turėjo būti naudojami kraikui, tikslesnės žalos kol kas įvardinti negalėjo. Pebktadienį, apie 17 val., Stonaičių k. (Nausodžio sen.) degė ir M.G. priklausantis ritininis šieno presas. Gaisro metu išdegė vidus, apdegė išorė, sudegė viena padanga.
Gaisrai
Kaip informuoja PAGD VPPV Visuomenės informavimo ir analizės skyrius, Plungės PGT, vidutiniškai per liepos mėnesį visoje Lietuvoje kyla per 900 gaisrų ir juose žūsta apie šešis šalies gyventojus.
Šių metų liepą gaisrų buvo šiek tiek mažiau – 809, o juose žuvo keturi žmonės. Šiemet 24 gaisrai kilo dėl žaibo iškrovos, jų metu buvo sunaikinti 4 pastatai.
Pagal pateiktus Telšių APGV Plungės PGT duomenis, per 2013 metų I pusmetį Plungės PGT aptarnaujamame rajone kilo 59 gaisrai, iš jų 12 – Rietavo savivaldybėje. Palyginti su 2012 metais gaisrų Plungės r. skaičius liko nepakitęs, o Rietavo savivaldybėje sumažėjo 43 proc. Per 2013 m. I pusmetį Plungės rajone gaisruose žuvo vienas žmogus, traumuoti 4 piliečiai, vandens telkiniuose nuskendo 3 žmonės. Rietavo savivaldybėje kilusiuose gaisruose pavyko išvengti žmonių mirčių, traumų, niekas neskendo. Daugiausia – 26 – gaisrai kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, degė 13 pagalbinio ūkio paskirties pastatų, 8 kartus – transporto priemonės, 6 kartus – gaisras atvirose medžiagų saugojimo vietose, degė 5 šiukšlių konteineriai.
Pagrindinės gaisrų priežastys rajone: neatsargus elgesys su ugnimi (21,36 proc.), krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai (13,22 proc.), avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje (9, 15 proc.), dujų įrangos bei kuro tiekimo sistemos ar elektros įrangos gedimai (8,13 proc.). Gaisrai kilo ir dėl neatsargaus rūkymo (3,5 proc.), žaibo iškrovos (1,2 proc.) ar padegimų (1,2 proc.).
