Dirbusiuosius Norvegijoje parsiveja žinia apie mokesčių skolas

Pastaruoju metu ne vienas tautietis, prieš kažkiek laiko darbavęsis Norvegijos Karalystėje, gavo laiškus iš mūsų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI). Juose nurodoma, kad dirbusysis liko skolingas Norvegijai, tiksliau – dirbo, bet nemokėjo valstybei mokesčių. Gavę tokius pranešimus vykusieji užsidirbti gerokai nustebo. Juolab kad sumos – tūkstantinės. Tarp skolingųjų Norvegijai yra ir plungiškių.

Kaip pasakojo advokatas Vidmantas Stonkus, jis žino 16 atvejų, kai dirbusiuosius Norvegijos Karalystėje po gana ilgo laiko pasivijo pribloškianti naujiena apie svečioje šalyje užgyventas skolas. Norvegija dėl skolininkų kreipiasi į mūsų Valstybinę mokesčių inspekciją, ši Lietuvos piliečiams siunčia pranešimus apie mokesčių, kuriuos žmogus skolingas Norvegijai, išieškojimą.
Kaip atsitinka, kad lietuvaičiai prasiskolina Norvegijos Karalystei? Anot advokato, pagal tos valstybės įstatymus ten dirbantys asmenys mokesčius moka patys arba už juos moka darbdaviai. Svetur dirbti išvykę lietuviai to dažniausiai nežino, o darbdaviai – taip. Todėl pastarieji, pildydami dokumentus, pažymi, kad mokesčius sumokės pats darbuotojas, bet jo apie tai neperspėja. „Žinoma, sąžiningi, nuolat į Norvegiją savo darbuotojus siunčiantys darbdaviai taip nesielgia. Jie sumoka visus mokesčius, ir darbuotojams dėl to problemų nekyla. Tačiau ne visi yra sąžiningi. Piktnaudžiauti ypač linkę tie, kurie neplanuoja ilgai dirbti, neturi jokio turto, nebijo susitepti reputacijos“, – kalbėjo V. Stonkus.
Lietuvoje, kaip žinome, galioja kiek kitokie įstatymai. Darbo sutartį su darbdaviu sudaręs žmogus dėl mokesčių galvos nesuka. Pas mus tai padaroma darbovietėje, ir jokių kitokių alternatyvų nėra.
Norvegijos Karalystėje kiek kitaip, užtat lietuvaičiai ir užkimba ant sukčiauti linkusių darbdavių kabliuko. Šie, pažymėję, kad mokesčius sumokės pats darbuotojas, susižeria didesnius pinigus, o kaip vėliau kapstysis darbuotojas, jiems – nė motais. Juolab kad pranešimai apie mokesčių skolas lietuvaičius pasiekia ne iškart, o po kelerių metų. Tada įmonė jau gali būti bankrutavusi arba nebevykdanti savo veiklos.
Su tokia situacija susidūrė ir vienas plungiškis, prieš kelerius metus dirbęs UAB „Domsa“ (beje, į analogišką padėtį pakliuvo ne tik šis, bet ir kiti dirbusieji toje įmonėje), kuri 2012–2013 metais siuntė darbuotojus į Norvegiją. Šiuo metu įmonei vykdoma bankroto procedūra (www.registrucentras.lt).
Vasario mėnesį buvęs „Domsos“ darbuotojas gavo VMI pranešimą, kuriame nurodoma, jog pagal užsienio valstybės prašymą priimtas sprendimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka iš jo išieškoti 3 112,09 euro. Dar paaiškinta, kad sprendimas priimtas vadovaujantis ne tik minėtuoju įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sutartimi „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“.
Norvegijai skolingo plungiškio teigimu, dar 2013 m. spalį, 2014 m. spalį ir 2015 m. rugsėjį jis buvo gavęs anglų kalba parašytus laiškus iš Norvegijos mokesčių biuro. 2015-ųjų pabaigoje ir šių pradžioje jį pasiekė raštai jau iš mūsų Valstybinės mokesčių inspekcijos. Dokumentuose, kurių nedidelė dalis išversta į lietuvių kalbą, nurodytas tik skolos dydis, bet žmogus sakė nesuprantąs, už ką konkrečiai liko skolingas valstybei, kurioje dirbo. Juolab kad darbo sutartį buvo sudaręs Lietuvoje su mūsų šalyje registruotu juridiniu asmeniu. Tad, atrodo, darbuotojui turėjo galioti ne Norvegijos, o mūsiškis Darbo kodeksas ir mokestiniai teisės aktai.
Manydamas, kad VMI sprendimas yra neteisėtas, plungiškis jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Buvęs „Domsos“ darbuotojas yra gavęs kelis dokumentus, kuriuose nurodytos skirtingos mokesčių sumos: Norvegijos mokesčių rinkėjo 2015 m. gruodžio 1 d. rašte Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodyta, kad skola – 29 025 Norvegijos kronos, 2015 m. rugsėjo 16 d. rašte – 28 564 kronos, 2013 m. spalio 16 d. – 22 527 kronos. Tačiau nė viename iš raštų nenurodyta norimo išieškoti mokesčio kilmė.
Kodėl nei iš Norvegijos Karalystės atsiųstuose raštuose, nei mūsų Valstybinės mokesčių inspekcijos priimtame sprendime nenurodyta, už ką konkrečiai žmogus skolingas? Pasak advokato V. Stonkaus, VMI atsakymas toks: ji netikrina Norvegijos Karalystės prašymų išieškoti nesumokėtus mokesčius, o vadovaudamasi tarptautine sutartimi tiesiog juos vykdo. Procedūra tokia: darbuotojui siunčiamas pranešimas, kad jis skolingas; jei šis geruoju skolos nesumoka, pradedamas priverstinis išieškojimas; išieškotosios lėšos pervedamos į Norvegiją.
Advokato tvirtinimu, bylinėjimosi procesas – ilgas, sudėtingas ir brangus. Vieno „Domsos“ darbuotojo skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkino. Žmogus buvo atleistas nuo mokestinės skolos. Tačiau VMI šį teismo sprendimą apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui. O ten bylos nagrinėjimo laukia apie metus. Visą tą laiką skolininką klampins delspinigiai. Minėtojo plungiškio skundas savo eilės dar laukia Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kada jis bus nagrinėjamas ir koks sprendimas bus priimtas, kol kas nežinia.
Kaip kalbėjo V. Stonkus, bylų, susijusių su Lietuvos piliečių mokestinėmis skolomis Norvegijos Karalystei, teismuose daugėja. Matyt, ne vienas darbdavys išmąstė, kad šiek tiek pagudravęs gali solidesnį pelną iš Norvegijos parsivežti. Tačiau tas pagudravimas brangiai atsieina darbuotojams, kuriems tenka rinktis: geruoju sumokėti tūkstančius eurų svetimai šaliai arba pradėti ilgą bylinėjimosi procesą. O kad nepatektų į tokią padėtį, tautiečiai turėtų iš anksto pasidomėti, kas mokės mokesčius Norvegijai – darbdavys ar pačiam teks kišenę pakratyti.