Diskutuota apie galimybę pristabdyti jaunimo emigraciją

Birželio 27-ąją Plungės verslo ir technologijų mokyklos Rietavo filialo salėje surengti Mero pusryčiai. Sukvietęs verslininkus, Savivaldybės ir jaunimo atstovus, Rietavo savivaldybės vadovas Antanas Černeckis pasiūlė diskusijų temą: „Verslas ir jaunas žmogus. Ko reikia, kad jaunimas liktų Rietave?“

Susitikimas prasidėjo nuo įžanginio šeimininko žodžio. Meras A. Černeckis pabrėžė, kad sukvietė visus ne „bėdavoti“, o ieškoti racionalaus grūdo – galimybės, kad reikalai pagerėtų. „Esame neblogai susitvarkę. Ateityje miestas atrodys dar gražiau. Turime baseiną, žirgyną. Veikia Atviras jaunimo centras, Turizmo ir verslo informacijos centras, Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla, kurioje savo gebėjimus lavina 150 moksleivių. Vaikų darželyje vietų užtenka. Yra visos galimybės jauniems tėvams išeiti į darbą, ramiai gyventi su šeima, bet vis tiek jaunimas išvažinėja“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas.
Keletą priežasčių, dėl ko jauni žmonės renkasi gyventi ir dirbti kitur, įvardijo ir pats meras – darbo vietų stygius ir per maži atlyginimai. Ypač trūksta darbo vietų moterims.
„Čia pat turime „kalvę“ – Verslo ir technologijų mokyklą, kurioje galime „nusikalti“ trūkstamų specialistų, tik reikia dirbti išvien. Stengtis, kad mokymo programos atitiktų darbdavių poreikius. Jei sugebėtume visi bendrai ugdyti jaunus žmones, užsiauginti juos kaip darbuotojus, gal sulaikytume jaunimą nuo žingsnio emigruoti“, – svarstė A. Černeckis.
Telšių teritorinės darbo biržos atstovas Rimas Bužas pateikė statistikos duomenų. Rietavo savivaldybėje 2017-ųjų pradžioje 16–29 metų amžiaus jaunuolių buvo 1 669 arba 34,7 proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų. Bendras nedarbo lygis – 5,8 proc., jaunimo nedarbo lygis – 2,34 proc. Birželio 1 dienos duomenimis, darbo ieškojo 39 jauni žmonės, metų pradžioje jų buvo daugiau – 71.
Pasak R. Bužo, tarp bedarbių daugiau yra merginų, kurios gyvena labiau nutolusiose vietovėse, augina vaikus ir nėra mobilios. Vaikinai verslesni: pagal verslo liudijimus prekiauja turguose, užsiima automobilių remontu ar dirba statybų sektoriuje. Merginos, neradusios darbo, dažniausiai emigruoja.
„Jaunimas nori didesnių atlyginimų. Dalis jų dėl to pasiruošę daugiau dirbti. Išsiaiškinome, kad 600 eurų motyvuotų juos pasilikti Rietave, bet ar verslininkai yra pajėgūs tiek mokėti?“ – klausė Telšių teritorinės darbo biržos atstovas.
Pranešimą apie Plungės verslo ir technologijų mokyklos ryšius su verslu padarė šios įstaigos direktorius Audrius Misiūnas. Apžvelgęs situaciją Rietavo filiale (2016 metų rugsėjo 1 dieną čia mokėsi 165 mokiniai, dirbo 22 darbuotojai) pasidžiaugė, kad tuoj bus įteikti diplomai pirmiesiems absolventams.
Kalbėdamas apie programas, jų atnaujinimą pagal rinkos poreikius, A. Misiūnas pateikė duomenų, iš kurių matyti, kad profesinė mokykla ruošia reikalingus specialistus: 63 proc. mokinių, baigusių ją 2016 metais, dirba, 17 proc. tęsia mokslą kolegijose ar universitetuose, 16 proc. išvyko į užsienį ir tik 3 proc. užsiregistravę darbo biržoje. „Jau baigdami profesinę mokyklą mokiniai turi darbą, darbdaviai juos graibsto. Tačiau jaunimą turi motyvuoti atlyginimas, geras įmonės įvaizdis, draugiškas kolektyvas, lanksčios darbo sąlygos ir pagarba darbuotojui“, – dėstė Technologijų ir verslo mokyklos vadovas.
Apie jaunimo poreikius, jų požiūrį į darbą pasakojo Rietavo savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus jaunimo reikalų koordinatorius Egidijus Gricius, Atviro jaunimo centro direktorė Aušra Mickutė.
Susitikime pristatyti du nauji įmonių vadovai – Tomas Skierus ir Ramūnas Skurvydas.
Žemės ūkio bendrovę „Minija“ įsigijęs T. Skierus sakė turįs planų daug investuoti į ją, didinti produkcijos gamybą, tad mažinti darbuotojų skaičiaus tikrai neplanuoja.
Uždaroji akcinė bendrovė „Rietuva“, kuri dirbs buvusių baldų fabriko vietoje Vatušiuose, užsiims popieriaus perdirbimu. Jos vadovas R. Skurvydas kalbėjo: „Suburti gerą kolektyvą – nemažas iššūkis. Esame pasiryžę užsiauginti sau reikalingų specialistų. Įmonėje bus įkurta maždaug 70 darbo vietų.“
Almutis Bieliauskas, uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“ valdybos pirmininkas, siūlė Plungės verslo ir technologijų mokyklos vadovybei ruošti jų įmonei taip reikalingus ekskavatorininkus-geodezininkus. Šią specialybę rinktis, anot vadovo, reikėtų raginti ir merginas, nes su šiuolaikine modernia technika dirbti joms būtų nesunku.
Pastebėjimais, nuomonėmis dalijosi ir kiti susitikimo dalyviai. Išklausius visų pasisakymus, prieita prie bendro sutarimo: norint rezultatų visiems – verslininkams, mokymo įstaigoms, savivaldos ir valstybės institucijoms – būtina dirbti išvien.
Į kitus Mero pusryčius nutarta pakviesti Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų institucijų atstovų, Seimo narių.